Romantasy populiarumas
Pirmoji Frankfurto knygų mugės diena tradiciškai pradėta duomenų apie skaitymo įpročius, rinkas, tendencijas pristatymais. Hazel Kenyon, „Nielsen“ komercijos direktorė, prieš pradėdama kalbėti apie šiuos metus, priminė praėjusių metų tendencijas – buvo pastebimas grožinės literatūros augimas (ypač populiarios buvo „Tik tok“ tinkle aptariamos knygos), negrožinės literatūros populiarumas kiek mažėjo, augo knygų kainos.
Kalbėdama apie šiuos metus ji išskyrė romantasy populiarumą, vaikams skirtą literatūros pardavimų augimą ir kriminalinius romanus. Beje, pamažu atsigauna ir negrožinė literatūra.
Tačiau kiekvienos šalies rinkoje pastebimos skirtingos tendencijos – tarkime, Didžiojoje Britanijoje pastebimas mokslinės fantastikos populiarumas, kai kurios knygos (tokios kaip Suzanne Collins „Sunrise on the Reaping“) gali pakelti viso žanro kūrinių pardavimus, pastebima ir tai, kad auga knygų vaikams, piešimo knygų pardavimai.
Indijoje pastebimas itin didelis knygų pardavimo augimas – per metus jis išaugo 27 proc. Čia populiari grožinė literatūra, saviugdos knygos, o taip pat influencerių parašytos knygos.
Australijoje itin populiarios romantasy ir vaikams skirtos knygos. Prancūzijoje – kriminaliniai romanai ir trileriai, taip pat kulinarijai skirtos knygos.
Knygų kainos ir toliau auga, vidutiniškai jos išaugo 1,6 proc., išimtimi iš šios taisyklės yra Naujoji Zelandija. Visgi, knygų kainų augimas yra mažesnis nei infliacija. „Taigi, knygos dabar yra labiau prieinamos nei anksčiau“, – apibendrino šias tendencijas ji. Beje, iš tirtų šalių vidutininės kainos yra didžiausios Belgijoje (apie 16 eurų), o mažiausios – Indijoje (apie 4 eurai).
Apyvarta auga, tačiau nepaveja infliacijos
„Panašu, kad mes turime problemų“, – konstatavo kitą ataskaitą pristatęs Europos leidėjų federacijos vykdomasis direktorius Emiro Turrinas. Nors praėjusių metų knygų apyvarta yra didžiausia per pastaruosius kelis dešimtmečius, įvertinus infliaciją, realioji apyvarta nuolatos krenta. Praėjusiais metais knygų apyvarta siekė 24,9 mlrd. eurų, prieš tai panašūs skaičiai buvo tik 2007 metais, tačiau reikia turėti galvoje per tą laiką vykusią infliaciją. Nors kainos išaugo, patys knygų tiražai krenta ir leidyklos vis racionaliau skaičiuoja, kiek jų spausdinti. Nuo 2020 metų parduotų knygų skaičius sumažėjo 5,1 proc.
Jis irgi išskyrė knygų vaikams populiarumą – šie skaičiai nėra tokie dideli kaip kad buvo per pandemiją, kai tėvai skatino vaikus skaityti kuo daugiau, tačiau visgi sudaro reikšmingą knygų industrijos dalį. Tiesa, ir čia galima pastebėti nerimo ženklų – iš dalies, kaip pripažino pats specialistas, problema kyla ir dėl demografinės krizės nemažoje dalyje Europos šalių.
Nors šioje mugėje daug kalbama apie audioknygas, visgi spausdintos sudaro didžiąją rinkos dalį – 82,9 proc. (skaitmeninės – 12,9 proc., audio – 4,2 proc.). Tačiau audioknygų pardavimai auga, ir kaip pripažino pats E.Torrino, šiuo metu sudėtinga suskaičiuoti tikslius audioknygų pardavimus tokiose platformose kaip „Spotify“.
Žmonės vis mažiau skaito knygas
Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria knygų rinkos dalyviai – skaitymą išstumia kiti laisvalaikio leidimo būdai. Nors tokiose šalyse kaip Šveicarija ar Norvegija knygas skaitančių žmonių skaičius yra labai didelis, visgi daugybė tyrimų leidžia konstatuoti, kad knygos susiduria su rimta konkurencija. Galima pastebėti ir lyčių tendencijas – knygų Europoje visiškai neskaito 55,5 proc. vyrų ir 39,5 moterų. „Vyrai turėtų imti pavyzdį iš moterų“, – sakė pranešėjas. Beje, trečiadienį viena iš diskusijų buvo skirta tam, kad moterys sudaro didžiąją dalį knygų rinkos, jos nulemia tendencijas ir knygų leidėjai pirmiausia turėtų orientuotis į jas.
Daugiausia skaitančiųjų knygas – miestuose, jas dažniausiai renkasi aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. „Norite daugiau skaitytojų – lavinkite žmones“, – patarimus dalino E.Turrinas, taip pat siūlęs daugiau dėmesio kreipti į regionus, jų bibliotekas ar knygynus ir taip bandyti susigrąžinti tuos skaitymą užmetančius skaitytojus.
Skaičiai taip pat neigia ir įsivaizdavimą, kad žmonės mažiau skaito dėl ekonominių priežasčių. Apklausos rodo, kad net 51,3 proc. knygų neskaitantys žmonės sako, kad jų tiesiog ši veikla nedomina. 21 proc. teigė, kad neturi tam laiko.
Lietuva šioje lentelėje, kurioje pateikti duomenys apie per metus skaitytas knygas, yra per vidurį – lyginant su kitomis Baltijos šalimis, žymiai atsiliekame nuo Estijos, tačiau lenkiame Latviją. Tiesa, šie duomenys – kelerių metų senumo.
Ispanijos fenomenas
Tarp tendencijų pažymima ir tai, kad žmonės vis dažniau renkasi kitus formatus, visų pirma, audioknygas, auga knygų iš antrų rankų rinka, taip pat ir toliau daugėja originalo kalba, ne vertimus (daugiausia knygas anglų kalba) skaitančių žmonių.
Nors prieš kelerius metus buvo konstatuota, kad elektroninių knygų pardavimai ėmė stagnuoti, praėjusieji metai rodo kiek kitokią dinamiką – elektroninių knygų pardavimai auga, o kai kuriose šalyse – Švedijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje – smarkiai.
Beje, E.Turrinas pasiūlė atkreipti dėmesį į vieną tendenciją, kurią apibūdino kaip „Ispanijos fenomeną“. Ši šalis – vienintelė, kurioje knygų pardavimai auga jau 12 metų. „Kažką jie daro gerai“, – trumpai konstatavo jis.
Mugėje kalbinti skirtingų šalių leidėjai išskiria vis kitas tendencijas, tačiau daugelis sutinka, kad romantasy literatūra yra stipriai išaugusi, populiarios knygų serijos, kūriniai, kurie išpopuliarėja socialiniuose tinkluose, taip pat daugiausia skaitytojų dėmesio sulaukia dideli vardai, populiarios knygos, tai palieka mažai erdvės mažiau žinomiems rašytojams – knygų tiražams mažėjant kova dėl dėmesio yra itin karšta.
Dėmesys knygynams, kritika „Amazon“
Nemažai dėmesio skirta ir knygų platinimui. Paprastai Frankfurto knygų mugėje vis pabrėžiama knygynų svarba – jie būtini ne tik knygų industrijai, bet ir bendruomenėms. Nors matoma, kad didelę rinkos dalį užima prekyba internetu, bendrų prekių parduotuvėse, visgi matoma, kad ir prekyba fiziniuose knygynuose auga – tiesa, priešpandeminių laikų dar nepasiekė.
Didelę įtaką daro ir pardavimai „Amazon“ tinkle. „Bookseller“ žurnalistams leidėjai – tiek didesnės kompanijos, tiek patys savo kūrinius publikuojantys autoriai – sakė, kad nauji „Amazon“ algoritmai neigiamai atsiliepė knygų pardavimams. Leidėjai sako, kad dabar sunkiau jų knygoms atsidurti bestselerių sąrašuose – nors pardavimai būna geri, jos nepatenka į bestselerių sąrašus arba išbūna ten labai trumpai ir tokiu būdu mažiau rekomenduojamos kitiems pirkėjams. Pati „Amazon“ teigia, kad jų algoritmai keičiasi, bet dabar bestseleriai tikrinami bent kartą per dieną.
