Planuojami papildomi tiražai
Dvi vengrų rašytojo L.Krasznahorkai knygas – „Priešinimosi melancholiją“ (2016) ir „Šėtoniškas tango“ (2019) – yra išleidusi leidykla „Kitos knygos“. Jas vertė Vitas Agurkis.
Leidyklos vadovas Gediminas Baranauskas 15min teigė, kad Nobelio literatūros premija yra prestižinė, tad skaitytojams neįmanoma jos nepastebėti.
„Todėl knygų populiarumas šoko į viršų, skaitytojai labai susidomėjo šiuo autoriumi, kuris, nors garsus ir įvertintas kritikos, iki šiol nebuvo labai populiarus tarp skaitytojų“, – dalijosi G.Baranauskas.
Anot leidyklos, jau šį penktadienį planuojama perleisti L.Krasznahorkai „Šėtoniškąjį tango“. Kol kas – 600 egzempliorių tiražu.
„Nieko šiame leidime nekeitėme, papuošėme tik papildomu lipduku, kuris žymi Nobelio literatūros premijos laimėjimą. Taip įprasta daryti ir Vakaruose“, – teigė leidyklos „Kitos knygos“ atstovai.
Pirmoji lietuviškai pasirodžiusi vengrų autoriaus knyga „Priešinimosi melancholija“, anot leidyklos, pasirodys kiek vėliau – ji bus ir papildyta, ir pataisyta. Planuojamas 400 egzempliorių tiražas.
„Grafikos dizainerio Tado Karpavičiaus sukurtas naujas knygos viršelis“, – teigė leidyklos atstovai.
Prie šios knygos perleidimo proceso prisidėjo ir režisierius Adomas Juška, 2025 m. pradžioje Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pastatęs spektaklį pagal L.Krasznahorkai „Priešinimosi melancholiją“. Anot leidyklos, A.Juška, ruošdamasis spektaklio premjerai, atidžiai skaitė knygą, tad joje radosi šiek tiek pataisymų.
„Naujas leidimas bus maždaug po mėnesio, dar ruošiame jį leidybai. Ji leista kiek seniau, tad nepavyko taip greitai paruošti spaudos failų“, – teigė leidykla „Kitos knygos“.
Tiesa, išleisti naujų L.Krasznahorkai knygų leidykla „Kitos knygos“ bent jau šiuo metu neplanuoja.
Didžiųjų miestų bibliotekose – eilės
Kauno apskrities viešojoje Ąžuolyno bibliotekoje spalio 15 dieną vengrų autoriaus „Šėtoniško tango“ egzemplioriaus laukė 10 žmonių. Biblioteka turi tris šios knygos egzempliorius.
Paklausus Ąžuolyno bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vadovės Enrikos Kromerovos-Dubinskienės, ar įprastai šio autoriaus kūryba domisi panašus skaičius žmonių, ji teigė, kad tai – Nobelio literatūros premijos efektas.
„Skaitytojų eilės L.Krasznahorkai knygai „Šėtoniškas tango“ gauti bibliotekoje susidarė po Nobelio literatūros premijos paskelbimo. Leidinio rezervacijos eilė šoktelėjo labai sparčiai žiniasklaidoje paskelbus apie premijos laureatą. Tai gana įprasta tendencija, kadangi žmonės nori skaityti tai, kas tuo metu „naujiena“ arba „sensacija“, – dalijosi bibliotekos atstovė.
Anot „LIBIS“ sistemos, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje tos pačios knygos (biblioteka turi vieną egzempliorių) laukia – 7 žmonės, o štai Palangos miesto viešojoje bibliotekoje – 4. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje – 14 žmonių. Susidomėjimas jaučiamas didžiųjų miestų bibliotekose, o štai mažesniuose miestuose ir miesteliuose eilėje kol kas laukti nereikia.
„Priešinimosi melancholija“ – antroji L.Krasznahorkai knyga lietuviškai. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje šios knygos laukia 11 žmonių. O A.Mickevičiaus bibliotekoje – 7. Tiesa, šioje bibliotekoje yra 5 „Pasipriešinimo melancholijos“ egzemplioriai.
Anot Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Ryšių su visuomene skyriaus vadovės Rimantės Budrytės-Demenės, tarptautinis dėmesys autoriui ar konkrečiai knygai didina ir skaitytojų susidomėjimą.
„Iki Nobelio premijos paskelbimo knyga buvo skolinama vidutiniškai 2–4 kartus per metus. Tačiau po žinių apie Nobelio premiją skaitytojų užsakymai smarkiai išaugo – šiuo metu knygos laukiančiųjų eilėje yra 11 skaitytojų“, –15min teigė R.Budrytė-Demenė.
Anot pašnekovės, panaši tendencija pastebėta ir su „Šėtonišku tango“, kuri anksčiau buvo išduodama vidutiniškai 4–5 kartus per metus, o dabar jos eilėje laukia 9 skaitytojai.
R.Budrytė-Demenė atkreipia dėmesį, kad pastebėjus didelę laukiančiųjų eilę Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, galima naudotis ir kitų bibliotekų paslaugomis. Visos bibliotekos priklauso Lietuvos integraliai bibliotekų informacijos sistemai (LIBIS).
„Pastebėjome, kad kitose bibliotekose vis dar yra laisvų, t. y. neišduotų skaitytojams, šio autoriaus knygų egzempliorių, todėl kviečiame pasinaudoti šiomis galimybėmis“, – 15min teigė Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos atstovė.
Tendencija kartojasi
Anot Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos atstovės R.Budrytės-Demenės, skaitytojų susidomėjimas Nobelio literatūros premijos laimėtojais išauga beveik kasmet. Pavyzdžiui, 2019 metais paskelbus, kad Nobelio premija paskirta lenkų rašytojai Olgai Tokarzcuk, bibliotekoje susidomėjimas jos knygomis taip pat išaugo.
„Knyga „Bėgūnai“ per 2020 m. metus vidutiniškai buvo perskaityta po 10 kartų, o nuo 2021 m. skaičius sumažėjo ir išliko pastovus iki 3–4 perskaitymų per metus“, – apie Nobelio literatūros premijos efektą pasakoja R.Budrytė-Demenė.
Tiesa, kartais Lietuvoje autoriai nebūna pastebėti iki Nobelio premijos paskelbimo. Pavyzdžiui, lietuviškai buvo pasirodęs vos vienas prancūzės Annie Ernaux romanas.
„Štai 2022 m., kai laimėjo A.Ernaux, bibliotekoje turėjome jos dar 1994 m. į lietuvių kalbą išversto romano „Sustingusi moteris“ (vertėja Vilhelmina Vitkauskienė) 6 egzempliorius. Paskelbus Nobelio premiją visi jie skaitytojų buvo paimti per pusdienį. Tai liudija išties didelį skaitytojų dėmesį premijuotiems kūriniams“, – 15min pasakojo Nacionalinės bibliotekos atstovė.
Kauno Ąžuolyno bibliotekos Lankytojų skyriaus vadovė E.Kromerova-Dubinskienė antrina išsakytai minčiai, kad literatūrinės premijos aktyvina skaitytojų susidomėjimą.
„Puikūs to pavyzdžiai buvo ir Nobelio premijos įteikimai japonų autoriui Kazuo Ishiguro ar Olgai Tokarzcuk, kurių kūriniai po paskelbimo buvo pageidaujami gana ilgą laiką“, – sakė Ąžuolyno bibliotekos Kaune atstovė.
Anot jos, tokia pati praktika vyrauja su autorių leidiniais, kurie gauna kitus reikšmingus įvertinimus, taip pat, kurių pagrindu pastatomi ir išleidžiami filmai, arba knygos perleidžiamos naujai.
