Skaitymuose, kurie taps ir šiuo metu vykstančio festivalio „Poezijos pavasaris“ dalimi, savo pačių bei S.Nėries eilėraščius skaitys skirtingų kartų Lietuvos poetai ir poetės, taip pat kitų sričių menininkai bei kultūros bendruomenės nariai.
„Nesiekiame daryti manifestacijos ar politinio pareiškimo, o tiesiog poezijos skaitymus“, – sako L.Kreivytė. Pasak jos, S.Nėries asmenybė šiandien yra paverčiama atpirkimo auka, išskiriant ją vien kaip kolaborantę, tačiau tuo pačiu nesąmoningai kėsinantis ir į jos poetinį palikimą.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Kodėl atsisakome savosios kultūros?
„Kai S.Nėries gyvenimą ima vertinti politinė komisija, akcentuodama išimtinai jos politinę biografiją, tuo pačiu išmetama ir jos kūryba, nes atskirti žmogų nuo kūrėjo tiesiog neįmanoma. Jau dabar galime matyti tokio politinio sprendimo įtaką poetės kūrybai – mokyklų programose mažėja jai skirtų pamokų, o renginiuose – eilėraščių“, – teigia L.Kreivytė pabrėždama, kad tai nulemia žmonių baimė ir savicenzūra, siekiant išvengti kaltinimų „išdavikės“ kūrybos propagavimu.
Kai S.Nėries gyvenimą ima vertinti politinė komisija, akcentuodama išimtinai jos politinę biografiją, tuo pačiu išmetama ir jos kūryba, nes atskirti žmogų nuo kūrėjo tiesiog neįmanoma.
Skaitymų prie S.Nėries paminklo organizatorės manymu, būtina suprasti, kad didžioji ir svarbiausia poetės kūrybos dalis buvo parašyta nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Maža to, už 1938 m. pasirodžiusį rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ ji apdovanota Valstybine literatūros premija, buvo skaitoma ir vertinama to meto visuomenės.
„Dabar mes patys atsisakome savo pačių kultūros, S.Nėrį paversdami vien tik išdavike ir kolaborante. Tuo pačiu atsisakome ir skulptoriaus Vlado Vildžiūno darbo, savo kūrinyje poetę pavaizdavusio ne kaip ideologijos skleidėją, bet žmogų – dramatišką ir tuo kiekvienam iš mūsų artimą“, – kalbėjo L.Kreivytė.
Pasak jos, daugiau nei dešimtmetį besitęsiančios diskusijos dėl S.Nėries vertinimo ir siekio nukelti paminklą tik parodo mūsų kaip visuomenės negebėjimą brandžiai, kritiškai vertinti bei apmąstyti tamsiųjų mūsų istorijos dėmių, nepatogių temų.
„Istoriją dažniausiai vertiname iš dabarties perspektyvos, tokiu būdu vienus dalykus akcentuodami, o kitus nustumdami į šalį. Tačiau juk ne S.Nėris, bet Liaudies Seimas priėmė nutarimą įsijungti į Sovietų Sąjungos sudėtį, o ji tapo tik savotiška propagandos emblema. Žinoma, tai nepanaikina jos apsisprendimo, tačiau leidžia į situaciją bei konkrečias istorines aplinkybes pažvelgti empatiškiau“, – teigė L.Kreivytė.
Didžiausiu paradoksu ji įvardijo tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro komisija, pateikusi sprendimą nukelti S.Nėries paminklą Vilniuje, labiausiai rėmėsi ne šių dienų mokslininkų ir tyrėjų medžiagomis, bet propagandine sovietmečio spauda, kuria ir grindžiama tokį sprendimą nulėmusi pažyma.
„Daugiau nei tris dešimtmečius gyvename nepriklausomoje valstybėje, tačiau iki šiol remiamės sovietmečio naratyvais negebėdami suformuluoti savo pačių kritiško ir autentiško mąstymo apie praeitį bei kontroversiškus mūsų kultūros asmenybių pasirinkimus. Ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje ir Rusijos imperiniame kare prieš Ukrainą svarbu nepapulti į propagandos spąstus ir išlaikyti kritišką požiūrį, nes kitu atveju yra pavojus nuo vieno propagandos grėblio užlipti ant kito“, – pabrėžė L.Kreivytė.
Laukiama galutinio teismo sprendimo
15min primena, kad 2024 metų rugpjūčio 20 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui priėmus sprendimą, įpareigojantį Vilniaus savivaldybę nukelti Salomėjos Nėries paminklą Vilniuje, poetės anūkė Salomėja Bučaitė bei Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Ši byla iki šiol nėra pradėta nagrinėti.
Poetės anūkė ir meno kūrėjų asociacija taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydami ginti viešąjį interesą. Prokurorei atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o tokį sprendimą patvirtinus ir Generalinei prokuratūrai, pareiškėjai kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teisme šis skundas atmestas, o prieš kelias savaites ir Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti ankstesnį nutarimą.
Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė 15min tvirtino, kad kol nėra Regionų administracinio teismo sprendimo, S.Nėries paminklas nebus nukeltas.
„Sulauksime visų teismo sprendimų, kokie čia tiktai įmanomi, tačiau diskusijas jau pradėsime dabar. Aiškiai matome tendenciją ir teismo sprendimus, kad jie palaiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą“, – teigė ji.
S.Nėries anūkei Salomėjai Bučaitei bei Lietuvos meno kūrėjų asociacijai atstovaujantis teisininkas Liudvikas Ragauskis 15min teigė, kad šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti dar ilgai.
„Bylos nagrinėjimo data nepaskiriama jau devynis mėnesius. Jei posėdis nebus numatytas artimiausiu metu, tuomet jos nagrinėjimas nusikels į rudenį, o gal dar vėliau. Jei pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų šių metų pabaigoje, tuomet, pagal galiojančią tvarką, nepatenkinta pusė galės teikti apeliaciją. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad apeliaciniame teisme bylos nagrinėjamos iki pusantrų metų. Tad galutinio sprendimo gali tekti dar gerokai palaukti“, – teigė L.Ragauskis.
