„Maniau, kad iliustravimas nepelningas užsiėmimas. Pasirodo, leidyba dar labiau. Bent jau knygos vaikams. Prieš 25 metus nuo 0 išmokau japonų kalbą ir maniau gyvenimą siesiu su ja. Prieš 15 metų nuo 0 išmokau piešti ir maniau gyvenimą siesiu su piešimu. Knygas leidžiu dar tik 3 metai, bet jau svyra rankos. Panašu, kad reikės vėl kažką pradėti nuo 0. Jau atsibodo vaidinti, kad viskas gerai ir oi kaip faina. Nieko faino, vienas vargas ir jokios šviesos tunelio gale“, – atvirai rašė L.Itagaki.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Gniuždantys rezultatai
Prabilti viešai ji nusprendė ką tik gavusi kasmėnesinę ataskaitą.
Pasak jos, prieš trejus metus pradėjus leidybos verslą, per visus Lietuvos knygynus, prekybos centrus ir kitus pardavimo taškus ji parduodavo 20-50 vieno pavadinimo knygos egzempliorių.
Toliau ji pateikė pastarojo laiko ataskaitą. Pasirodo, jos leidykloje išleistos knygos „Širdukai“ (aut. Agnese Vanaga ir Anna Vaivare, vert. Laura Laurušaitė) per visą mėnesį Lietuvos knygynuose nenupirko niekas.
„Ištisai reklamuoju, išleidžiu kelis šimtus eurų feisbuko reklamai, festivalis „Nuotykiai tęsiasi“ naudoja knygos vizualą, Knyga tikrai „ant akių“. Ir neparduotas nei vienas vienetas per visą mėnesį“, – teigė ji.
Tuo metu jos knygą „Ką prarijo Bobas“ per visą mėnesį knygynuose nupirko tik 5 vnt.: „Visada sakiau, kad bet kokią savo knygą tikrai moku parduoti. Pasirodo, nebemoku.“
-
Vyriausybė pritarė keturių knygomatų perdavimui Panevėžio, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybėms
-
Posovietinio bendrabučio realybę aprašęs Dovydas Grajauskas: „Debrecene buvo keli keliai – išvažiuoti iš jo, mirti arba sėsti į kalėjimą“
-
Romano „Kraujo meridianas“ keliai ir klystkeliai: vertimo recenzija
Ne iki galo sąžiningas elgesys
Pasak leidėjos, sunkumus ji patiria ir bendradarbiaudama su tarpininkais ir platintojais, nes jie neparduotas knygas grąžina sugadintas.
„Tarpininkai sandėliuoja knygas be pakuočių, per laiką jos apdulka, apsitrina, kai kurios brokuojamos knygynuose, o tada jas sudeda į bananų dėžes, gabendami dar patraiško ir aš gaunu krūvą liūdesio. Niekas neprisiima atsakomybės už knygų sugadinimą“, – 15min sakė ji.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į kainų politiką. L.Itagaki pasakojo, kad kai leidžia knygas be finansavimo, savikaina gaunasi labai brangi. Tad atiduodama tarpininkams ji užsideda tik 3–4 eurų antkainį: „Jeigu savikaina yra 5 eurai, atiduodu už 8–9 eurus, o galutiniame taške knygos kaina siekia iki 20 eurų. Tai kas uždirba?“
Anot pašnekovės, tokiu būdu žmonėms knygos tampa nebeįperkamos, o ji geriausiu atveju nuo vienos knygos gauna 3 eurus: „Kadangi pardavimo taškuose knygų antkainiai didžiuliai, žmonės perka tik su nuolaidom, ir nuolaida nuskaičiuojama nuo tų 3 eurų, tad uždarbis gaunasi juokingas.“
