Z karta, apibrėžiama kaip žmonės, gimę nuo 1997 iki 2015 m., dažnai laikomi „apsėstais“ telefonų ir priklausomais nuo technologijų, tačiau, kaip rašoma PEF 2023 m. atliktos apklausos aprašyme, 68 proc. Z kartos atstovų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) teikia pirmenybę spausdintam žodžiui. Štai 80 proc. 13–24 metų Jungtinės Karalystės (JK) gyventojų perkamų knygų yra popierinės, ir tik 14 proc. – elektroninės.
Z karta skaito daugiau nei bet kuri kita karta. Maždaug 83 proc. 18–29 metų amžiaus amerikiečių teigia, kad skaito reguliariai ir nuolatos, kai taip sako tik trys ketvirtadaliai 30–49-mečių.
2021–2022 m. JK ir JAV knygų pardavimas pasiekė rekordines aukštumas, iš dalies tai lėmė 30 proc. išaugę grožinės literatūros jauniems žmonėms pardavimai.
2021 m. JAV parduota daugiau nei 843 mln. knygų, kitais metais – beveik 789 mln. JK leidėjų asociacijos duomenimis, 2022-aisiais šalyje parduota 669 mln. knygų ir tai įvardijama kaip pastarojo dešimtmečio rekordas.
„JK yra didžiausias spausdintų knygų tiekėjas Europai, užpildo beveik 35 proc. rinkos, kai antra pagal dydį Kinija – 25 proc.“, – sako Kristina Rakauskaitė, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos direktorė.
Auga ir Europoje
2022 m. „Eurostat“, Europos Sąjungos statistikos tarnyba, paskelbė tyrimo, kuriuo siekė išsiaiškinti, kiek europiečiai per paskutinius 12 mėnesių perskaitė knygų, duomenis. Vėlgi, rezultatai parodė, kad daugiausia skaito 16–29 amžiaus Europos gyventojai (60,1 proc.), palyginti su 30–54 metų (53,5 proc.), 55–64 metų (52,6 proc.) ir 65 metų bei vyresniais (47,2 proc.).
Iš ES šalių daugiausia knygų per 12 mėnesių iki tyrimo perskaityta Liuksemburge (75,2 proc.), Danijoje (72,1 proc.) ir Estijoje (70,7 proc.). Mažiausiai – Rumunijoje – 29,5 proc., Kipre – 33,1 proc., o Italijoje – 35,4 proc..
Lietuviai su 52,4 proc. atsidūrė šiek tiek žemiau ES vidurkio, kuris yra 52,8 proc..
„Šiandien Europos spaudos rinkos vertė yra 189 milijardai eurų, o iki 2028 m., prognozuojama, ji išaugs iki 194 milijardų eurų. Nors didžiausią dalį jos sudaro ir sudarys pakuotės, knygų spauda nuo 2018 iki 2028 m. tendencingai stabiliai auga ir augs“, – komentuoja K.Rakauskaitė.
Tą rodo ir sumos, už kurias buvo atspausdinta knygų Lietuvoje bei spausdinimo paslaugų importas. Pagal duomenis, kuriuos pateikia Lietuvos spaustuvininkų asociacijos direktorė, matomas ryškus augimas būtent pernai metais – 32.613.592 Eur., palyginti, pavyzdžiui, su 2023-aisiais – 22.700.800 Eur. arba 2022-aisiais – 20.798.896 Eur.
„Tiesa, vertinant skaičius, reikia turėti omenyje, kad brango gamybos medžiagos ir spausdinimo įkainiai. Vis dėlto, augimas akivaizdus“, – atkreipia dėmesį K.Rakauskaitė.
Sveikata, detoksikacija ir bibliotekos
JAV naujienų portalui „The Conversation“ Portlando valstijos universiteto mokslininkės Kathi Inman Berens ir Rachel Noorda sakė, kad jų tyrimas parodė ir tai, jog Z ir Tūkstantmečio kartos teikia pirmenybę spausdintoms, o ne elektroninėms ar audio knygoms, susiję su noru leisti laiką bibliotekose.
Pagrindiniai jų tiriamųjų argumentai buvo tokie: „Bibliotekose nėra triukšmo, komercijos, mokesčių – galima tiesiog ateiti ir nemokamai pasiimti knygą, o kartu,neperkant naujų, o skolinantis, prisidedama prie tvarumo“.
Net tie respondentai, kurie sakė, kad nėra užkietėję knygų graužikai, mėgsta leisti laiką bibliotekoje. Taip yra todėl, kad šiuolaikinėse bibliotekose „vyksta gausybė kultūros renginių, galima ramiai padirbėti prie kompiuterio ir įsilieti į bendruomenę, bendrauti“, argumentavo bibliotekų mylėtojai.
Paskutiniais metais apie išaugusius bibliotekų lankytojų srautus praneša ir JK žiniasklaida. Vis daugiau žmonių triukšmingas kavines keičia į bibliotekų salių tylą. JK apsilankymų skaičius bibliotekose 2022-aisiais išaugo 71 proc., rašoma nauienų portale „The Guardian“.
Spausdintų knygų skaitymą Z karta mato ir kaip būdą „detoksikuotis“ nuo ekranų. Portalui „Insider“ 23 metų Londone gyvenanti Lili Dewrance sakė, kad elektroninės knygos skaitymas neleidžia jai pailsėti nuo ekranų, o popierinė knyga yra tai, ko reikia tikram poilsiui.
Wang Sum Luk, 21 metų studentas, studijuojantis anglų kalbą Oksfordo universitete, pasakojo, kad nors elektroninės knygos gali atrodyti patogesnės, jis pirmenybę teikia spausdintoms ir būtent dėl akių sveikatos.
„Skaitydamas popierines knygas nejaučiu didelio akių nuovargio, todėl labiau susikoncentruoju, geriau pasisavinu informacija“, – sakė vaikinas, kuris dėl mokslų perskaito dešimtis knygų per savaitę.
Skaito ne tik knygas
Remiantis „Roy Morgan“ marketingo tyrimus atliekančios įmonės duomenimis, „Vogue Australia“ skaitytojų skaičius per 2022 m. išaugo 30,2 proc..
Įdomu tai, kad šis augimas labiausiai susijęs su spausdintos versijos pardavimais, kurie per metus, išaugo 57,8 proc..
Daugiau nei pusė žurnalo spausdintų ir skaitmeninių leidinių auditorijos yra jaunesnės nei 35 metų.
Edwina McCann, „Vogue Australia“ vyriausioji redaktorė, spaudos atgimimą priskiria Z kartos įpročiams. „Z kartos žmonės jaučia nostalgiją spaudai ir vertina popierių kaip tinkamą formatą grožėtis prabangos prekėmis“, – sakė E.McCann.
Štai Alastair Lewis, Tarptautinės periodinių leidinių federacijos CEO, taip pat pastebi, kad Z ir net jaunoji Alfa karta vis labiau domisi spauda. Jo manymu tai susiję ir su šių kartų atstovų susirūpinimu tvarumu. A.Lewisas pabrėžia, kad žmonės vis daugiau dėmesio atkreipia į tai, kiek skaitmenizavimas palieka anglies dioksido pėdsako. Anot jo, dauguma atvejų – spauda yra labiau aplinką tausojantis pasirinkimas.
Skaitmeninių atliekų problema
Tai pastebi ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos direktorė.
Anot jos, elektroninių atliekų problema yra didžiulė ir sparčiai auganti. Kaip regiama Jungtinių Tautų inicijuotame tyrime „2050 Electronic and Electrical Waste Outlook in West Asia“, 2019 metais IRT pramonė visame pasaulyje pagamino 53,6 mln. metrinių tonų e-atliekų. Tai prilygsta 350 kruizinių laivų svoriui. Prognozuojama, kad iki 2030 m. elektroninių atliekų kiekis sieks 74,7 mln. metrinių tonų, o 2050-aisiais net 110 mln.
Šią problemą apsunkina tai, kad perdirbimui 2020 m. Europoje buvo surinkta tik 42,5 proc. elektroninių atliekų.
Štai vienas dažniausių pasisakančių prieš popieriaus naudojimą argumentų yra tas, jog Europoje sparčiai mažėja miškų plotai.
„Vis dėlto, anot „Two Sides“ duomenų analizės, 2005–2020 m. Europos miškai išaugo 58.390 km2. Taip pat regione beveik visi pirminiai miškai yra saugomi, popierius gaunamas iš tvariai tvarkomų miškų, kuriuose sodinimo ciklas, auginimas ir kirtimas yra kruopščiai kontroliuojami“, – kalba K.Rakauskaitė.
Daugiau nei 90 proc. Europos popieriaus pramonėje naudojamo medienos pluošto yra kilęs iš Europos. Siekiant užtikrinti, kad mediena būtų gaunama iš tvariai tvarkomi miškų, popieriaus pramonė labai priklausoma nuo miškų sertifikavimo.
Anot K.Rakauskaitės, FSC, PEFC arba SFI sertifikatai, kuriuos turi dauguma popieriaus ir popierinių pakuočių gamintojų Europoje, yra garantija, kad mediena buvo paruošta laikantis aukščiausių aplinkosaugos reikalavimų.
„Nuoširdžiai, tiek spauda, tiek skaitmeninės technologijos, kalbant apie poveikį gamtai turi ir trūkumų, ir privalumų. Tačiau, kai tik galime pasimėgaukime ir praturtinkime save spausdintos knygos privalumais“, – sako Lietuvos spaustuvininkų asociacijos direktorė.
