Sekite 15min Google
Taip nutiko dėl naujos muzikos, „bohemiečių“, maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro repertuare, itin sudėtingo sceninio atlikimo ir originalių kostiumų, bet visų pirma dėl to, jog atvedė į operos pasaulį didžiulį būrį jaunimo ne tik scenoje, bet ir žiūrovų salėje. Šį kartą visi norintys su vienu iš didžiausių VCO repertuaro hitų susitikti galės Vilniaus rotušės aikštėje.
Jį ekrane bus galima išvysti rugsėjo 19 d. 20 val.
Prisiminus 2009 m. premjerą, net šiandien neįtikėtinai skamba operos solistų, perpratusių miuziklo žanrą, istorijos. Mokymasis per naktis, anglų kalbos tarties tobulinimas, nesibaigiančios repeticijos, kiekvieno veiksmo scenoje skaičiavimas sekundės tikslumu... Skirtingai nei operoje, miuzikle arija reiškia tris kartus intensyvesnį veiksmą, čia nėra momentų, kuomet galima patogiai atsistoti ir išdainuoti natas, čia viskas turi vykti vienu metu ir greitai, be to, aukščiausiu aktoriniu profesionalumu.
Dainius Stumbras ir Asmik Grigorian savo partijas mokėsi net 5 mėnesius. Asmik nuo angliškų greitakalbių net sutino lūpos – juk prieš pradėdama darbą ji visai nekalbėjo angliškai. Finale solistė idealiai dainavo netgi tipišku Cockney akcentu.
Tais metais Asmik Grigorian už Misis Lovet vaidmenį pelnytai buvo apdovanota aukščiausiu Lietuvos scenos įvertinimu – Auksiniu scenos kryžiumi.
Režisierė Dalia Ibelhauptaitė anuomet džiaugėsi, jog du mėnesiai intensyviausių repeticijų „bohemiečių“ istorijoje atsipirko, – ji buvo įsitikinusi, jog net po dešimties metų vidury nakties pažadinti solistai ne tik mintinai sudainuos ariją, tačiau ir atliks visus surepetuotus veiksmus.
Įdomu, ar kada nors iš tiesų įvyko toks patikrinimas? „Svynio Todo“ scenoje įsimintinus vaidmenis taip pat kūrė Laimonas Pautienius, Joana Gedmintaitė, Egidijus Dauskurdis, Arūnas Malikėnas, Rafailas Karpis, Audrius Rubežius, Edmundas Seilius, o vėliau ir Jeronimas Milius, Lauryna Bendžiūnaitė, Tadas Girininkas ir kiti.
„Svynis Todas“ laikomas vienu sudėtingiausių miuziklų, kietu riešutėliu atlikėjams. Jo partitūrą galima pavadinti įmantriai iš melodijų supintu voratinkliu. S.Sondheimas nepaprastai kruopščiai pažymėjo smulkiausius personažų veiksmus: kada kirpėjas turi pakelti, kada – nuleisti skustuvą, kada Misis Lovet užmuša tarakoną.
„Svynio Todo“ spektaklyje scenografas Dick Bird pranoko pats save sukurdamas sudėtingiausią dekoraciją, kada nors matytą tuometinėje Kongresų scenoje: su dešimtimis pagal muziką tiksliai vykstančių pasikeitimų, kuriems valdyti reikėjo 10 technikų ir spektaklio vadovų pagalbos.
Laisvai tryškęs sceninis kraujas buvo užsakomas dešimtimis litrų iš Vokietijos, o scenoje valgomus tikrus pyragėlius pagal specialų receptą ir istorinį britų dizainą kepė restoranas „Bohema“. Viską vainikavo dinamiškas šviesų mago Peterio Mumfordo apšvietimas.
Detalumo nestigo ir Juozo Statkevičiaus kurtiems kostiumams. Jis pats karpė švarkeliuose „kandžių iškapotas skyles“ ir arbata dažė neva šlapime mirkusius Elgetos personažo pasijonius... Per visus metus nuo premjeros rūbai ne tik kas kartą su trenksmu grįždavo į sceną, vis dar puikiai atrodydami, bet ir buvo eksponuojami parodose. Kiekvieno solisto ir choro artisto kostiumas yra lyg tikras XIX a. rūbas, atkurtas iki kiekvienos kišenės ir sagos tikslumo, kartu nestokojant teatrališkos fantazijos.
Nelengva tuomet buvo ir LVSO su maestro Gintaru Rinkevičiumi priekyje. Pirmą kartą orkestro istorijoje šie muzikantai susidūrė su tokiu žanru, tokia muzika. Nėra abejonių, jog praktika su S. Sondheimo miuziklu atvėrė duris ir tolesniems eksperimentams. Premjeroms pasiruošti iš Didžiosios Britanijos atvyko ir miuziklą mintinai mokėjęs dirigentas James Holmes, suteikęs neįkainojamą muzikinį ir kalbinį pagrindą, tikslumą atlikimui, o garso techniniais sprendimais rūpinosi kitas svečias iš Britanijos – Collin Pink.
2009 m. premjerą lydėjo ryški reklaminė kampanija, kuri susidūrė ir su pasipriešinimu, kaltinimu smurto propagavimu. Ji buvo cenzūruojama tiek televizijoje, tiek lauko stenduose, dėl to kelerius metus vyko teismai. Tačiau tuo metu tapo aišku, kad būtent jaunoji karta buvo geriausiai pasiruošusi priimti ne tik teatro naujoves, bet ir šiandienai aktualias temas.
Gausiai spektaklį lankiusi jaunoji publika nekvestionavo ir nesibodėjo vaizduojamo žiaurumo, smurto, jie suprato, jog tai – tik teatras ir susikoncentravo į pagrindinę mintį, teigiančią, jog nesvarbu, kiek esi įskaudintas ar kokia gyvenimo neteisybė tave slegia, keršto ir neapykantos kelias niekuomet nenuves į šviesą... Beje, būtent jauni, gyvenimo nesutepti įsimylėjėliai Joana ir Antonis yra du „Svynio“ istorijoje gyvi išliekantys personažai, – jiems ir priklauso ateitis bei galimybė kurti kitokį, naują, šviesesnį pasaulį.
Nesistengdami pakeisti laikmečio ar aktualizuoti detalių, „bohemiečiai“ užčiuopė miuziklo esmę – aukščiausios kokybės reikalaujantį atlikimą, lydimą nuoširdžios meilės darbui. Tokiu principu dirbo ir dirba visa trupė, LVSO koncertų salę „Svynio Todo“ rodymo vakarais paversdavusi Brodvėjaus scena.
