„Eivind Aarset Group“: naujasis norvegiškas džiazas
Kai Eivindo Aarseto gitara pradeda skambėti, dažnas klausytojas pasijunta tarsi patekęs į sapną – ramų, bet stingdantį, o kartais net mistiškai neramų. Festivalio svečiui tai bus jau ne pirma pažintis su Lietuvos publika, tačiau šįkart jis grįžta su naujausiu savo kvarteto albumu „Phantasmagoria, or A Different Kind of Journey“ – magiška garsų kelione per ritmus, epochas, vaizduotę ir prisiminimus.
„Vilniuje atliksime muziką iš šio albumo. Pagrosime ir muzikos, kuri dar neišleista – praleidome šiek tiek laiko studijoje kurdami naują albumą. Bus dinamiška ir, tikiuosi, emocionalu“, – sako Aarsetas.
Nuo paauglystės pakerėtas Jimi Hendrixo, vėliau pasinėręs į roko gelmes, o galiausiai – atradęs džiazo ir elektronikos sintezę, Aarsetas tapo vienu svarbiausių šiandienos Norvegijos muzikos eksperimentatorių. Pakankamai techniškas, kad užvaldytų sceną pirotechniniais gitaros triukais, tačiau protingai renkasi taką, vedantį į nepažintus garsų kraštovaizdžius.
„Nemanau, kad būtų labai įdomu klausytis muzikos, kurioje žmogui svarbiausia parodyti, kaip gerai jis groja, kaip greitai ar sudėtingai. Man patinka muzika, emociškai ar garsiniu požiūriu įtraukianti į savo pasaulį – tai nebūtinai turi būti raumeninga ir virtuoziška“, – sako Aarsetas, pabrėždamas, kad jam kur kas svarbiau – poveikis ir įtraukiantis skambesys, o ne demonstravimas, ką gali instrumentas.
Jo muzikoje susipina ambient, groove‘o alsavimas ir beveik meditacinė džiazo estetika. Tarp jo bendražygių – Ray Charlesas, Cher, „a-ha“, taip pat Nils Petter Molvær, su kuriuo Aarsetas formavo naujojo norvegiško džiazo skambesį. Ne veltui „The New York Times“ jo debiutinį albumą „Electronique Noire“ įvardijo kaip vieną svarbiausių „elektrinio“ džiazo įrašų nuo Mileso Daviso laikų.
„Kalbant apie džiazą, yra toks stereotipas, jog turi būti išsilavinęs, kad jį suprastum. Manau, žinios yra labai gerai, tačiau geroje muzikoje veikia tam tikros emocinės jėgos. Tikiuosi, mūsų grupės koncertui nereikia jokio specialaus išsilavinimo“, – priduria Aarsetas.
Bilal: Soulful Jazz Fusion
Ką bendro turi Kendrickas Lamaras, Erykah Badu, Jay-Z, Robert Glasperis, Beyoncé ir „The Roots“? Visi jie kūrė muziką su vienu iš unikaliausių balsų šiuolaikiniame džiazo ir soulo pasaulyje – Bilalu.
Scenos chameleonas Bilalas niekada netilpo į jokį žanrinį kostiumą. Nors jo debiutinis albumas „1st Born Second“ laikomas vienu neosoulo etalonu, pats Bilalas šią etiketę atmeta. Jo muzikoje susipina džiazas, psichodelika, afrofuturizmas, alternatyvus ritmenbliuzas, net klasika ir rokas. Tai balsas, kuris tampa instrumentu.
Koncertas Vilniuje – istorinė proga gyvai išgirsti dainininką, kurio kūrybos kelias kupinas iššūkių, bet visada nuoširdus. Kultinis albumas „Love for Sale“, kurį įrašų leidyba atmetė, tapo legenda tarp gerbėjų. Pandemijos metu jis inicijavo eksperimentinį projektą „Voyage-19“, o pernai išleido naują, brandų ir vis dar nenuspėjamą albumą „Adjust Brightness“. „Grammy“ apdovanojimas už dainą „These Walls“, įrašytą kartu su Kendricku Lamaru, – dar vienas įrodymas, kokio lygio menininkas yra Bilalas.
Jo pasirodymai – tai ne šou, o patirtis. Balsas, pereinantis nuo šnabždesio iki sprogstančios emocijos, kiekvieną kūrinį paverčia gyva kompozicija. Nenuostabu, kad tokie grandai kaip Questlove ar Robert Glasperis renkasi groti būtent su juo – jis įkvepia, provokuoja ir išlieka nepakartojamas.
