2025-05-27 10:41

A.Katausko fotografijų paroda: „Tai tylus klausimas – ar mes dar kartu, ar jau atskirai kiekvienas savo ekranuose?“

Fotografas, komunikacijos specialistas, stebėtojas Arijus Katauskas pristato savo pirmąją asmeninę fotografijų serijos parodą „Slinktys“. Tai ne manifestas – tai tylus klausimas apie laiką, ryšį ir tylą triukšmo fone, apie tai, kaip atrodo pasaulis, kai žiūri į jį, o ne į ekraną. Kauno „Akropolio“ III aukšto renginių aikštėje paroda bus eksponuojama iki gegužės 31 d.
Arijaus Katausko paroda „Slinktys“
Arijaus Katausko paroda „Slinktys“ / Organizatorių nuotr.

A.Katauską kalbino Kristina Jurgilė.

– Arijau, kas paskatino tave žvilgsnį nukreipti į fotografiją ir surengti savo pirmąją parodą?

– Galima sakyti, kad fotografija man tapo būdu sustoti. Gyvename greitai, viskas skuba, viskas slenka. Daugiau nei 20 metų dirbu komunikacijos srityje – esu komunikacijos agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris. Taigi, mano darbe viskas nuolat susiję su informacija, tekstais, ekranais. Fotografija pasirodė kaip priešinga kryptis – ji leidžia ne kalbėti, o žiūrėti. Ne formuluoti žinutes, o tiesiog būti šalia ir stebėti.

Organizatorių nuotr./Fotografas Arijus Katauskas
Organizatorių nuotr./Fotografas Arijus Katauskas

Parodos pavadinimas – „Slinktys“. Ką šis žodis tau reiškia?

– „Slinktys“ – tai ne manifestas, o greičiau tylus klausimas. Apie tai, kaip keičiasi mūsų ryšiai, kasdieniai įpročiai, dėmesys. Kaip lėtai, bet neišvengiamai mūsų pasaulį perima ekranai. Ir tai nebūtinai blogai. Bet norėjosi sustoti ir užfiksuoti, kaip tai atrodo iš šalies – kai nebematai ekranų turinio, o tik jų švytėjimą veiduose. Kaip pasaulis nepastebimai „pasislenka“.

– Ar ši paroda – kritika ekranų kultūrai?

– Neturiu jokio tikslo moralizuoti ar teisti. Tai ne „prieš“ kažką, o „apie“ mus. Apie tai, ką pats matau ir išgyvenu. Eidamas gatve be fotoaparato, ir pats žiūriu į telefoną. Ši serija apie mus visus. Apie žmones, kurie šalia, bet dažnai būna vieni. Apie paralelinį buvimą. Kartais šiltą, kartais – labai vienišą.

Organizatorių nuotr./Arijaus Katausko paroda „Slinktys“
Organizatorių nuotr./Arijaus Katausko paroda „Slinktys“

– Ką norėtumei, kad parodos lankytojai pajustų?

– Tylą. Ne garsinę, o vidinę. Tą tylą, kai trumpam nustoji „skrolinti“ ir pakeli akis. Kai stebi kitus be vertinimo – tiesiog priimi. Norėčiau, kad žiūrovai pajustų atpažinimo momentą: „taigi čia mes“, „taigi čia aš“. Ir dar norėčiau, kad pakėlus akis nuo ekrano pavyktų rasti kito žmogaus akis, nukreiptas ne į ekraną, o į tave. Taip, kaip būdavo anksčiau.

Organizatorių nuotr./Arijaus Katausko paroda „Slinktys“
Organizatorių nuotr./Arijaus Katausko paroda „Slinktys“

– Kodėl pasirinkai eksponuoti parodą būtent Kauno „Akropolyje?

– Tai – sąmoningas sprendimas: būti vietoje, kuri yra daugybės žmonių kasdienio gyvenimo dalis. Paroda tarp srautų, šurmulio – tarsi mažas sustojimas, siūlymas pažiūrėti į save. Miestas, judėjimas, ekranai – visa tai čia pat, aplink. Ši paroda ne apie atsitraukimą nuo realybės, o apie grįžimą į ją.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą