Nauja platforma „ekultūra“, startuosianti jau šių metų gegužę, sujungs mūsų paveldą, kūrybą ir technologijas į vieną bendrą erdvę ir suteiks visuomenei prieigą prie daugiau nei milijono suskaitmenintų kultūros vertybių – nuo meno kūrinių ir archyvinių dokumentų iki garso bei vaizdo įrašų. Joje bus kuriami virtualūs turai ir parodos, leidžiantys šiuolaikiškai, interaktyviai ir patogiai iš bet kurios pasaulio vietos pažinti kultūrą. Projektą koordinuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su partneriais.
„Dirbtinis intelektas šiuo metu į kuriamą platformą „ekultūra“ integruotas keliais lygmenimis. Vieni sprendimai orientuoti į valdymo ir techninius procesus, o kiti – į turinio apdorojimą ir kūrimą“, – sako ne vienerius metus su kultūros informacinių sistemų projektais dirbantis ir prie platformos „ekultūra“ turinio telkimo ir kūrimo prisidedantis UAB „DIZI“ vadovas Juozas Markauskas.
Pašnekovo vadovaujama komanda, teikdama platformos „ekultūra“ kūrimo paslaugas, daugiausia dirba su audiovizualinio turinio analize ir aprašymu: renka įvairų turinį – vaizdo, garso, tekstinį – dirbtinio intelekto sprendimai čia labai paspartina procesus, kurie anksčiau būdavo atliekami rankomis. Vienas svarbiausių – aprašų kūrimas. Kai turime tūkstančius objektų, jų aprašymas rankiniu būdu užtruktų mėnesius ar metus, dirbtinis intelektas padeda tai padaryti daug greičiau.
Ši technologija neperima žmogaus darbo, bet tampa tarsi „pagalbininku“, kuris nepavargsta ir dirba greitai. „Žmogaus vaidmuo vis tiek išlieka esminis – tikrinti, tikslinti, vertinti. Intelektas padeda išanalizuoti turinį, pateikia pradinius aprašus, o tada specialistas jau įsitraukia, pritaiko kontekstą, užbaigia darbą“, – paaiškina J. Markauskas.
Nuo garso įrašo iki struktūruotų duomenų
Dirbtinio intelekto galimybės kultūros pavelde ypač ryškios dirbant su įvairių formatų turiniu. Algoritmai gali atpažinti ir transformuoti garso įrašus į tekstą, išskirti, kur yra muzika, o kur kalba, net atpažinti skirtingus kalbėtojus. Tai leidžia tyrėjams ir kuratoriams vėliau dirbti su struktūruota informacija.
„Iš esmės viskas prasideda nuo turinio atpažinimo. Techniniu lygmeniu iš vaizdų, garso ar kitų duomenų išskiriama reikšminga informacija ir paverčiama tekstu – taip sukuriami aprašai, su kuriais jau gali dirbti kalbos modeliai“, – aiškina J. Markauskas. Tokie modeliai, kaip pažymi pašnekovas, leidžia tarsi „kalbėtis“ su turiniu: galima užduoti klausimus apie objektą ar kolekciją, prašyti paaiškinimų, palyginimų, kontekstinių duomenų.
Vienas didžiausių šios technologijos privalumų – gebėjimas greitai apdoroti informaciją ir pateikti atsakymus, kurie įprastai pareikalautų didelių žmogaus resursų.
Atkūrimas, patikimumas ir technologinės ribos
Paklaustas, ar dirbtinis intelektas gali padėti atkurti prarastus ar sugadintus kultūros artefaktus, J. Markauskas teigia, kad šių technologijų galia yra didelė, tačiau reikia atskirti atkūrimą nuo kūrimo.
„Atkurti tai, kas buvo, technologijos gali, bet sukurti tai, ko niekada nebuvo – jau ne atkūrimas. Tai būtų visiškai naujas turinys“, – aiškina jis. Anot pašnekovo, dirbtinis intelektas veikia kaip nepavargstantis asistentas, kuris geba padėti su tokiais darbais, kaip senų dokumentų ar rankraščių analizė.
Pavyzdžiui, jei nuskenuotame dokumente trūksta raidės ar žodžio, algoritmas, remdamasis kontekstu, gali pasiūlyti labiausiai tikėtiną variantą. Tokiu būdu atstatoma informacija, kurios žmogus galbūt net nepastebėtų. Vis dėlto, pabrėžia specialistas, kiekvienas toks sprendimas turi būti patikrintas, nes net ir maži nukrypimai gali iškraipyti istorinį kontekstą.
Tokie sprendimai jau dabar naudojami gerinant skaitmeninių kopijų kokybę – pavyzdžiui, senų nuotraukų ar kino juostų. Algoritmai gali padidinti vaizdo raišką, pagerinti ryškumą ar spalvų balansą.
„Tačiau atminties institucijoms svarbiausia išsaugoti originalą. Spalvinimas ar kokybės gerinimas nėra siekiamybė – tai daugiau papildomas, įtraukiantis būdas pristatyti turinį plačiajai visuomenei“, – sako jis ir priduria, kad technologijos leidžia išlaikyti balansą tarp autentiškumo ir prieinamumo: galima turėti tiek originalą, tiek vizualiai patrauklesnę versiją, kuri padeda įtraukti vartotojus.
Etiniai iššūkiai ir žmogaus vaidmuo
Didžiausias iššūkis taikant dirbtinį intelektą kultūros pavelde yra ne technologinis, o etinis. Šios technologijos vis dar linkusios interpretuoti, todėl būtina užtikrinti žmogaus dalyvavimą kiekviename žingsnyje. „Visada turi būti žmogus, kuris patikrina. Tai nėra taip ištobulinta, kad galėtum palikti viską algoritmui,“ – sako J. Markauskas ir pabrėžia, kad dirbtinis intelektas dažnai mėgsta „interpretuoti“ – sukurti prasmę, kurios nebuvo, todėl svarbiausia jam pateikti aiškias taisykles. Lietuvoje kultūros institucijos, anot jo, jau turi nusistovėjusias struktūras ir tvarkas, kaip kuriami aprašai, todėl technologijoms belieka laikytis šių rėmų.
Be to, kai kuriuose projektuose vienas dirbtinio intelekto modelis tikrina kito sukurtus rezultatus – tai padeda išvengti netikslumų. Visi sugeneruoti duomenys žymimi, kad vartotojas matytų, jog dalis informacijos sukurta automatizuotai. „Tai svarbu dėl skaidrumo ir pasitikėjimo. Nereikia slėpti, kad technologija buvo naudojama,“ – pabrėžia jis.
Prieiga prie kultūros – platesnė nei bet kada
J. Markauskas tikina, kad dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti tai, kaip žmonės prieina prie kultūros paveldo. Kadangi algoritmai geba greitai generuoti aprašus, raktažodžius ir santraukas, tai didina ne tik paieškos efektyvumą, bet ir turinio įtrauktumą.
„Turėdami gerus aprašus, mes galime greičiau rasti, ko ieškome. Paieškos mechanizmai tampa išmanesni, o dirbtinis intelektas čia irgi padeda – jis gali apibendrinti, sujungti informaciją iš kelių šaltinių“, – sako pašnekovas.
Tai ypač svarbu kalbant apie audiovizualinius archyvus, kuriuos anksčiau buvo sudėtinga indeksuoti. Dabar jie tampa lengviau prieinami tyrėjams, kuratoriams ir plačiajai visuomenei. Tokie sprendimai leidžia kultūros paveldą pateikti patraukliau – paversti jį ne sausa informacija, o gyvu pasakojimu. Vienas tokių pasakojimų naujai kuriamoje platformoje „ekultūra“ bus istorijos apie 8 lietuvius, kurie savo darbais garsina Lietuvą pasaulyje. Jie pristatomi kaip komiksų superherojai išskiriant ir įvertinant jų supergalias (inovacija, vizija, paveldas, lietuviškas ryšys, pasaulinis poveikis). Trumpa biografija bus sujungiama su pasiekimų informacija ir apibendrinama trumpu koncentruotu video pasakojimu.
Europos patirtis ir ateities perspektyvos
J. Markauskas teigia, kad dirbtinio intelekto diegimas kultūros paveldo srityje yra ne tik vietinis procesas – tai bendras Europos masto judėjimas. Vienas svarbiausių partnerių – organizacija „Europeana“, vienijanti atminties institucijas visoje Europoje ir telkianti jų kolekcijas.
Patirtimi keičiamasi su Belgijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos bei Graikijos institucijomis, kurios taip pat aktyviai taiko dirbtinio intelekto sprendimus. Kiekviena šalis ieško savo stiprybių, tačiau visų tikslas vienas – padaryti kultūros paveldą labiau prieinamą, patikimesnį ir prasmingesnį.
J. Markauskas įsitikinęs, kad nors technologijos sparčiai tobulėja, jos neperims kultūros kuratoriaus ar tyrėjo vaidmens. Dirbtinis intelektas yra tiesiog nauja priemonė. Kaip internetas kadaise leido pasiekti informaciją neišeinant iš namų, taip dabar dirbtinis intelektas padeda patogiau ir išmaniau prieiti prie kultūros paveldo.
Kol kas, anot jo, žmogaus darbas išlieka nepakeičiamas – technologijos tik padeda tą darbą atlikti greičiau, efektyviau ir su platesniu užmoju.
Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt. Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.
Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
