Prezidentui, ministrei pirmininkei ir Seimo pirmininkui skirtą atvirą laišką inicijavo kultūros istorikė ir antropologė Eglė Kašėtienė, Kultūros ministerijos patariamosios Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybos pirmininkė, Lietuvos nacionalinės UNESCO kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė, etnologė dr. Eglė Aleknaitė-Škarubskė, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovas dr. Vilius Marma, etnologė, šiuolaikinių papročių ir komunikacijos procesų tyrėja dr. Rūta Latinytė, tradicijos sampratos tyrėja, LLTI Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Jonutytė.
Paskelbtame laiške etninės kultūros puoselėtojai teigia nepritariantys sprendimui laikyti kultūrą politinių mainų objektu ir LR Kultūros ministeriją patikėti partijai „Nemuno aušra“ bei šios partijos nariui, reikiamos kompetencijos neturinčiam ministrui.
Pasak kreipimosi autorių, nerimą jiems kelia tai, kaip bus įgyvendinti ministro deklaruoti išskirtinio dėmesio etninei kultūrai užmojai.
„Etninės kultūros ir lietuvių kalbos gynimo korta patogi bandant visuomenę priversti patikėti tariamais politinių veikėjų patriotiniais įsitikinimais ir monopolizuoti rūpestį mūsų tapatybe ir nacionaliniais interesais tikrų ir įsivaizduojamų grėsmių akivaizdoje. Ši populistinė praktika naudoti etnokultūrinius simbolius politiniais tikslais dažniau lemia visuomenės susipriešinimą ir žalą deklaruojamoms vertybėms. Istorijoje būta, o ir šiuo metu esama ne vieno pavyzdžio, kai totalitariniai režimai išnaudojo etninę kultūrą ir nematerialų kultūros paveldą bei nacionalinės kalbos klausimą antidemokratiniais tikslais. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje patikėjimas rūpintis tautinės tapatybės pagrindu laikoma etnine kultūra populistinei, antisemitine ir prorusiška retorika pasižymėjusiai partijai „Nemuno aušra“ yra nesuderinamas su deklaruojamu rūpesčiu Lietuvos valstybe“, – teigiama etninės kultūros bendruomenės pasirašytame kreipimesi.
Taip pat pažymima, kad etninės kultūros ir šiuolaikinės kultūros supriešinimas nuvertina Lietuvos kultūrą ir menkina etninės kultūros prestižą. Maža to, „šios priešpriešos stiprinimas ir tuo pagrindu vykdomas visuomenės skaldymas gali būti naudingas tik priešiškų, antivalstybinių tikslų turintiems veikėjams ar nedraugiškoms šalims“, – rašoma bendruomenės pareiškime.
Pasak jų, etninė kultūra yra meistriškumo ir kūrybingumo, taip pat vadybos ir administravimo patirties reikalaujanti sritis. Tuo tarpu, pasak etninės kultūros bendruomenės narių, „nei Lietuvos valstybei svarbiomis vertybėmis manipuliuojantis partijos „Nemuno aušra“ vadovas, nei paskirtasis Kultūros ministras neturi kompetencijos ar patirties, susijusios su giliu etninės kultūros išmanymu“.
Atvirą laišką bei peticiją pasirašę šios bendruomenės nariai teigia nematantys tvaraus bendradarbiavimo su naujai paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vadovybe perspektyvų, todėl ragina prezidentą išgirsti Lietuvos kultūros bendruomenės išsakytus reikalavimus ir užtikrinti, kad „nebūtų padaryta neatitaisoma žala mūsų valstybei, visam kultūros sektoriui, įskaitant etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo sritį“.
Tarp atvirą laišką valstybės vadovams pasirašiusiųjų – dvi dešimtys organizacijų bei kolektyvų, tarp jų – Vilniaus etninės kultūros centras, Lietuvos antropologų asociacija, Lietuvos religijotyrininkų draugija, Merkinės krašto muziejus, roko grupė „Skylė“ (Aistė ir Rokas Radzevičiai), folkroko grupė „Atalyja“, Prigimtinės kultūros institutas ir kt.
Šį kreipimąsi taip pat pasirašė arti šimto žinomų etninės kultūros puoselėtojų, tyrėjų bei atlikėjų: Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, Evaldas Vyčinas, Loreta Sungailienė, Inija Trinkūnienė, Libertas Klimka, Vykintas Vaitkevičius, Rokas Kašėta, Rimvydas Laužikas, Gražina Kadžytė ir kt.
