15min primena, kad praėjusią savaitę buvo išplatinta žinia, kad Vyriausybei siūloma nutarimu įteisinti, kad Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo renginį organizuoja Kultūros ministerija, o Vyriausybės kultūros ir meno premijų įteikimo renginį – Kultūros ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija. Taip pat šiuo nutarimu siekiama apibrėžti, kokiomis sąlygomis laureatas gali atsisakyti šios premijos.
Pasak kultūros ministrės, kalbėjusios LRT KLASIKOS laidoje, šie pakeitimai yra ilgai atidėlioti ir būtini. Valstybės kultūros ir meno premijų skyrimo tvarka, įskaitant ir Vyriausybės teikiamas kultūros ir meno premijas, iš esmės ilgai nebuvo atnaujinta.
„Paskutinį kartą gal 2006 metais. Todėl šie pakeitimai yra būtini ir savalaikiai“, – LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“ teigė ministrė.
Anot jos, atnaujintoje tvarkoje pirmą kartą nuosekliai įtvirtinamas ir nacionalinio saugumo kriterijus: viešosios lėšos negali atitekti asmenims, kurie palaiko ar savo veiksmais prisideda prie valstybių, keliančių grėsmę Lietuvos, ES ar mūsų sąjungininkų saugumui.
Ministrė: anksčiau nebuvo instrumentų atsisakyti
Didžiausią diskusijų dalį sukėlė klausimas, ką tiksliai reiškia premijos atsisakymas. Iki šiol praktikoje buvo įmanoma atsisakyti tik dalyvavimo ceremonijoje ar simbolinių premijos regalijų, tačiau ne finansinės dalies.
„Dabar žmogui pageidaujant jis gali atsisakyti ir finansinės premijos dalies“, – aiškino ministrė.
V.Aleknavičienė pabrėžia, kad visuomenei svarbu aiškiai žinoti, ko laureatas atsisako.
„Labai svarbu aiškiai iškomunikuoti, ar žmogus atsisako tik lipti ant scenos, ar jis atsisako pačios premijos. Iki šiol visuomenė dažnai galvodavo, kad atsisakoma finansinės premijos, nors iš tiesų buvo atsisakoma tik jos įteikimo ceremonijos“, – laidoje „Pakeliui su klasika“ pirmadienio popietę sakė ji.
Raštiškas atsisakymas
Pagal siūlomą nutarimo projektą, kūrėjas, kuriam skirta Kultūros ir meno premija, turi teisę raštu jos atsisakyti, informuodamas komisiją ir Kultūros ministeriją. Atsisakius premijos, laikoma, kad ji nėra paskirta, tačiau kitam kūrėjui ji neperduodama. Jei premija jau išmokėta, ją tektų grąžinti per šešis mėnesius.
Ministrė pabrėžia, kad vien nedalyvavimas ceremonijoje automatiškai nereiškia premijos atsisakymo.
„Žmogus turi aiškiai identifikuoti, ar jis atsisako pačios premijos, ar tik atsisako dalyvauti renginyje. Jeigu jis neatvyksta, jis turi pateikti priežastį ir raštu informuoti ministeriją bei komisiją“, – teigia V.Aleknavičienė.
Pasak jos, galutinės formuluotės dar gali keistis, nes projektas šiuo metu pateiktas derinimui.
„Kai baigsis derinimas ir turėsime galutinį variantą, mes jį pristatysime. Tada bus aiškiai pasakyta, kiek ir kokių raštiškų pareiškimų reikės“, – reziumuoja kultūros ministrė.
Arūnas Gelūnas: tiesioginė reakcija į rudens protestus
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Arūnas Gelūnas savo „Facebook“ paskyroje taip pat sureagavo į kultūros ministerijos iniciatyvą. Anot jo, šios korekcijos yra „labai skubios ir pagrįstai kelia minčių, kad tai – tiesioginė reakcija į rudens protestus“, kuriuos organizavo kultūros bendruomenė, siekdama užkirsti kelią „Nemuno aušros“ buvimui kultūros ministerijoje.
„Buvo galima palaukti bent jau kovo, aptarti klausimą Lietuvos kultūros ir meno taryboje prie Kultūros ministerijos, Seimo Kultūros komitete (pasikviečiant ir dalyvių iš kultūros lauko). Nieko nėra blogo reglamento tobulinime, bet svarbus tinkamas laikas ir svarstytojų ratas“, – rašo A.Gelūnas.
Anot komisijos pirmininko, svarbiausias šių pataisų aspektas – pasiaiškinimo dėl nedalyvavimo įteikimo ceremonijoje atsiradimas ir „iš to kylančios pasekmės“.
„Nežinau, ar teisingai supratau, kad neateinanti/-s atsiimti premijos BE PATEISINAMOS PRIEŽASTIES jos tarsi...netenka? Tokia tvarka prilygtų dvejeto parašymui iš mokyklinės disciplinos, kai neatneši tėvų ar gydytojų raštelio. Tik skauda labiau: daugiau nei 50 000 Eurų praradimas kaip taisyklė ne itin pasiturinčiam menininkui nėra visai nereikšmingas įvykis. Bet, kaip sakiau, tikiuosi, kad neteisingai supratau ir tokio imperatyvaus pilietinės saviraiškos ribojimo nuostatuose nėra (nebus)“, – rašo jis.
A.Gelūnas pabrėžia Nacionalinės premijos svarbą ir reikšmę.
„Lietuvos visuomenė skiria savo mokesčių dalį ryškiausiems kūrėjams, iš kultūros lauko pasitelkti ekspertai šiuos kūrėjus identifikuoja pasitardami su dar platesniu ekspertų ratu, o valdžios agentūra – ministerija – nepaisant to, kokia politinė jėga ją tuo metu valdo, organizuoja premijų įteikimą, sertifikatų atspausdinimą, pinigų pervedimą į laureatų sąskaitas. Taigi teigti, kad kūrėjai premijas gauna valdžios dėka gal nebūtų visai tikslu, kaip manote?“, – svarsto jis.
