„Tam tikrų mūsų šaliai svarbių objektų sukūrimas 3D formatu leidžia sukurti jų skaitmeninius dvynius – tikslius realių objektų atvaizdus, kuriuos, praradus originalą, būtų galima panaudoti atkūrimui ar paveldosaugos sprendimams. Tokie duomenys taip pat praverčia inžineriniuose ar moksliniuose tyrimuose“, – aiškina Donatas Kubilius, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas, atsakingas už Lietuvos kultūros paveldo objektų skaitmeninimą 3D technologijomis platformai „ekultūra“.
Už minėtos platformos, kuri startuos jau šių metų gegužę, kūrimą atsakinga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Kitų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos patirtis rodo, kad skaitmeninimas tampa būtinybe, kai fizinis paveldas patiria grėsmes. Šioje šalyje žmonės pradėjo skaitmeninti pačiais paprasčiausiais būdais – fotografuodami objektus, kad bent vizualiai išliktų kuo daugiau informacijos. „Mes turime galimybę patekti į visas patalpas ir sukurti tiek išorės, tiek vidaus atvaizdus, kurie tiksliai atspindėtų objektą“, – teigia D. Kubilius.
Pagrindiniai iššūkiai – mažas laiko rėžis ir savininkų paieška
Skaitmeninami objektai atrenkami remiantis Vyriausybės nutarimu patvirtintu ypatingos kultūrinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašu, kuriame yra 141 objektas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kurdama platformą „ekultūra“ įsipareigojo suskaitmeninti ne mažiau kaip pusę jų. Šis darbas atitinka Europos Sąjungos gaires, skatinančias iki 2025 metų skaitmeninti ypatingos svarbos, lankomus ir pavojų patiriančius kultūros objektus.
D. Kubilius pabrėžia, kad didžiausias iššūkis – suskaitmeninti visus objektus per ganėtinai trumpą laiką: „Kalbame apie 71 ypatingos svarbos objektą, tačiau vienas objektas gali susidėti iš kelių pastatų. Pavyzdžiui, dvaro kompleksą sudaro dvaro rūmai, ledainė, arklidės, karvidė ir kiti pastatai. Iš viso tokių pastatų tenka suskaitmeninti daugiau nei 400. Padaryti tai, pradėjus pavasarį, iki metų galo – ypatingas iššūkis.“
Ne mažiau iššūkių kelia savininkų paieška ir sutikimų gavimas, nes dalis objektų priklauso ne vienam savininkui – kai kuriuose pastatuose yra net 11 individualių butų. Susitarti, kad jie leistų įeiti ir atlikti skaitmeninimą, – sudėtinga. Kai kurių objektų skaitmeninimo atsisakoma dėl saugumo sumetimų. Pavyzdžiui, Prezidentūra Vilniuje, Kauno karininkų ramovė ar Lyduvėnų tiltas nėra skaitmeninami 3D formatu, nes nenorima atskleisti jų išplanavimo ar silpnųjų vietų.
Technologijos ir metodika
Pagrindinė skaitmeninimo dalis atliekama naudojant antžeminius 3D skenerius, kurie fiksuoja objektą nuo žemės. Šiuos duomenis papildo bepiločių orlaivių – dronų – fotografijos, iš kurių vėliau kuriamas vadinamasis „point cloud“ – taškų debesis objekto atvaizdavimui. Pagrindinė funkcija – nufotografuoti objektą iš viršaus bei iš tų vietų, kurias blokuoja kaminai, stogo elementai ar kiti pavojingi ar sunkiai pasiekiami objektų fragmentai. Tokiu būdu dronai papildo antžeminių skenerių surinktus duomenis, leidžiant sukurti tikslų ir išsamų 3D objekto modelį.
Dronų naudojimas patalpose nepraktikuojamas dėl saugumo sumetimų, o ir tam nėra poreikio, tačiau išorėje jie padeda užpildyti duomenų spragas.
„Prioritetą pirmiausia teikėme UNESCO paveldo objektams Vilniuje bei svarbiems pastatams Kaune. Vis dėlto, siekiame, kad projektas apimtų visą Lietuvą – stengiamės įtraukti bent po vieną objektą kiekvienoje savivaldybėje“, – pabrėžia D. Kubilius.
Platformoje „ekultūra“ surinkti 3D duomenys suteiks galimybę ne tik išsaugoti paveldą, bet ir padaryti jį prieinamą visuomenei bei specialistams, leidžiant virtualiai tyrinėti kultūros objektus, naudoti juos edukacijai, moksliniams tyrimams, kūrybiniams projektams, restauravimo planavimui, skaitmeninių projektų kūrimui ir pan. Platforma veiks ne tik kaip vieninga infrastruktūra skaitmeninei kultūros informacijai tvarkyti, integruoti ir dalytis, bet ir skatins naujų elektroninių paslaugų kūrimą ir gerins suskaitmeninto kultūros turinio prieinamumą.
Vienas iš projekto „ekultūra“ metu skaitmeninamų objektų – Vilniaus universitetas (VU), kurio skenavimo procesas prasidėjo praėjusių metų rugsėjį, o darbų pabaiga planuojama šių metų kovą. Projekte numatyta nuskenuoti visus VU centrinių rūmų pastatus ir bažnyčią iš išorės ir vidaus. Universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis sako, kad skenavimo darbai vyksta sklandžiai, jie derinami ir organizuojami taip, kad kuo mažiau trukdytų darbuotojams.
„3D skenavimas pirmiausia leidžia stebėti statinio būklę ir jos pokyčius planuojant ilgalaikės priežiūros, restauravimo ir kitus darbus. Tai veikia ir kaip prevencinė objektų apsaugos priemonė, pavyzdžiui, esant sunaikinimo ar griūties pavojui, yra galimybė atkurti prarastus pastatus ar jų elementus kaip įmanoma tiksliau“, – pasakoja R. Balčiūnaitis paklaustas, kuo šie skenavimo darbai svarbūs Vilniaus universitetui.
Be šių naudų, po COVID-19 pandemijos pastatų skenavimas įgavo naują formą ir panaudą, kuri tapo aktuali plačiajai visuomenei ir edukacijai – atsirado galimybė kurti virtualius turus ir taip atverti įvairių pastatų bei patalpų erdves. „Šie turai buvo pradėti kurti įvairiems muziejams ar vietovėms, tokioms kaip Vatikano bazilika, Luvro muziejus ir kt. Dabar tokį turą galėsime pristatyti ir apie VU centrinių rūmų pastatų ansamblį. Šiuo atveju, aktualūs ne tiek konkretūs objektai bei įspūdingos erdvės Universiteto viduje, bet visa jų visuma – bus galima virtualiai aplankyti J. Lelevelio, P. Smuglevičiaus ir kitas sales, bažnyčią, observatorijos kiemelį ir daug kitų populiarių erdvių“, – sako universiteto atstovas.
Kalbant apie pokyčius ateityje, R. Balčiūnaitis džiaugiasi, kad turint nuskenuotas patalpas ir pastatus bus lengviau planuoti restauravimo, rekonstrukcijos darbus pastatuose, kiemuose ar vidaus patalpose.
Platforma „ekultūra“ bus didžiausia skaitmeninė šalies kultūros turinio erdvė, kurioje bus sukaupta daugiau nei 1 mln. kultūrinių objektų. Be 3D objektų, platformoje bus prieinamos audiovizualinio turinio kolekcijos, daugiau nei 100 virtualių istorijų, įvairūs rankraščiai, archyviniai dokumentai, parodos ir pan. Projektas yra atviras, tad ateityje prie „ekultūra“ galės prisijungti nauji partneriai, kurie dar labiau praplės turinio spektrą ir prieinamumą.
Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt. Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.
Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
