Peticijoje reikalaujama skubiai pašalinti Rusiją ir Rusijos muziejų darbuotojus, dalyvaujančius grobiant Ukrainos kolekcijas okupuotose teritorijose, iš Tarptautinės muziejų tarybos.
Taip pat pabrėžiama, kad institucijos bei asmenys, kurie naikina, grobia ir klastoja kultūros paveldą, pažeidžia esminius Tarptautinės muziejų tarybos principus. Prancūzijos organizacijos teigimu, daugelis nacionalinių komitetų jau anksčiau ragino pašalinti Rusiją iš ICOM, deja, iki šiol – nesėkmingai.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Rusijos nusikaltimai kultūrai
Peticijoje sakoma, kad pagrindinis Rusijos Federacijos tikslas yra ne tik sunaikinti, bet ir pasisavinti bei rusifikuoti Ukrainos paveldą. Pirmieji akivaizdūs žingsniai buvo žengti dar 2014 m. Kryme, kai tūkstančiai meno kūrinių iš Krymo muziejų buvo perkelti į Rusijos muziejus.
2016 m. Maskvos Tretjakovo galerijoje buvo surengta didelė XIX a. dailininko marinisto Ivano Aivazovskio paroda. Iš 120 eksponuojamų kūrinių 38 buvo atgabenti iš Krymo kolekcijų. Po šios parodos didieji Europos muziejai ir toliau bendradarbiavo su Tretjakovo galerija iki pat 2022 metų.
Prasidėjus Rusijos karinei invazijai, okupuotose Ukrainos teritorijose suintensyvėjo plėšikavimas. Chersone iš Oleksijaus Šovkunenkos muziejaus bei Kraštotyros muziejaus buvo pavogta daugiau kaip 13 000 eksponatų. Mariupolyje Rusijos kariškiai pasisavino svarbius Aristarcho Kuindžio ir Ivano Aivazovskio kūrinius. Tuo tarpu Melitopolio kraštotyros muziejaus Skitų aukso kolekcija tiesiog pradingo.
Šiuo metu į Rusijos Federacijos muziejų fondo valstybinį katalogą įtrauktos 77 okupuotose teritorijose esančių Ukrainos muziejų kolekcijos.
Peticijos autoriai pabrėžia, kad šie veiksmai tebėra tarptautinės teisės, ypač 1954 m. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, kurią pasirašė ir Rusija, pažeidimas.
Veiksmus pasmerkė, apie narystę – nekalbėjo
Tarptautinės muziejų asociacijos (ICOM) Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė Sigita Bagužaitė-Talačkienė 15min teigė, kad apie šią iniciatyvą nėra girdėjusi, tačiau patvirtino, kad nacionaliniai Europos šalių komitetai 2022 ir 2023 metais rengė keletą pareiškimų ICOM vadovybei ragindami tinkamai įvertinti Rusijos nusikaltimus daromus Ukrainos kultūrai ir jos paveldui.
„Kartu su ICOM Ukraina nacionaliniu komitetu tuomet buvo pateikti liudijimai, nuotraukos ir prašoma stabdyti Rusijos dalyvavimą Tarptautinėje muziejų taryboje. Šiuos pareiškimus tuomet pasirašė Čekijos, Estijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos, Moldovos, Lenkijos, Šveicarijos nacionaliniai komitetai“, – teigė S.Bagužaitė-Talačkienė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad šie pareiškimai iki šiol nedavė laukto rezultato – ICOM pasmerkė Rusijos veiksmus, tačiau kalbų apie Rusijos narystės stabdymą Tarptautinėje muziejų taryboje nebuvo.
2025 m. vasario mėn. duomenimis, UNESCO užfiksavo 485 Ukrainos kultūros objektų visišką sunaikinimą ar sugadinimą.
2025 m. vasario mėn. duomenimis, UNESCO užfiksavo 485 Ukrainos kultūros objektų visišką sunaikinimą ar sugadinimą. Tarp jų: 149 religiniai pastatai, 249 istoriniai statiniai, 33 paminklai (įskaitant Holokausto memorialus), 18 bibliotekų, 32 muziejai ir 2 archeologinės vietovės.
Tarptautinė muziejų taryba yra pasaulinė muziejų ir jų darbuotojų asociacija, siekianti išsaugoti, apsaugoti ir populiarinti pasaulio materialųjį ir nematerialųjį gamtos ir kultūros paveldą. Ji buvo įkurta 1946 m. Paryžiuje.
ICOM vienija daugiau kaip 80 šalių muziejus, turinčius nacionalinius komitetus.
