Tai kėdžių serija, pirmą kartą pristatyta 2019 m. 58-ojoje Venecijos meno bienalėje. Maždaug dviejų metrų aukštyje nuo žemės pakeltos ir laipteliais pasiekiamos kėdės suteikia privilegijuotą apžvalgos tašką, leidžiantį stebėti erdvę iš viršaus. Šios skulptūros, įkvėptos gelbėtojų postų, iš pradžių buvo sukurtos siekiant pabrėžti salių prižiūrėtojų buvimą parodos erdvėje. Šįkart kėdės įgis papildomą paskirtį – jos taps skaitymo vietomis.
Pernai rugsėjo pabaigoje „Romaeuropa“ festivalyje prasidėjusi Lietuvos kultūros programa Italijoje tęsiasi šiemet ir truks iki spalio pradžios.
Lietuvos kultūros instituto kartu su kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaityte-Kazulėniene bei Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje inicijuotą ir organizuojamą kultūros programą sudaro platus spektras renginių, kurie leidžia Italijos publikai susipažinti su reikšmingiausia šiuolaikinės Lietuvos kultūros scena.
„Cultura Lituana in Italia 2025–2026“ apima parodas, menininkų rezidencijas, koncertus, performansus ir dirbtuves, taip pat profesinių mainų projektus, kurie remiasi partnerystėmis tarp Italijos ir Lietuvos institucijų. Šia iniciatyva siekiama sudaryti galimybes Lietuvos menininkams būti matomiems svarbiausiuose Italijos festivaliuose, muziejuose, bienalėse ir stiprinti mūsų kultūros tarptautiškumą, sukurti galimybes ilgalaikiam dvišaliam ryšiam tarp Lietuvos ir Italijos organizacijų”, – sakė Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Šių metų programa sausį startavo Triesto kino festivalyje – lietuviški filmai pristatyti beveik visose festivalio programose bei sulaukė įvertinimų. Specialųjį žiuri paminėjimą už geriausią režisūrą pelnė Vytauto Katkaus filmas „Svečias“, sėkmė lydėjo ir industrijos renginyje „When East Meets West“, kur Lietuvos bei Estijos bendros gamybos filmui „Kapeika“ (rež. Lina Lužytė, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, „Just a Moment“) buvo skirtas „GoGo2025 Residency“ prizas.
„Žvelgdami į šiuos metus, tikimės dar stipresnio programos tęstinumo, kuris neabejotinai prisidės prie oficialaus Lietuvos ir Italijos kultūrinio bendradarbiavimo, tarpinstitucinių ryšių ir gilesnio abipusio šalių supratimo stiprinimo. Kultūra yra svarbi moralinė ir vertybinė infrastruktūra, kuri kuria pasitikėjimą, atvirumą dialogui ir padeda tvirtus pamatus ilgalaikiams dvišaliams santykiams”, – pabrėžė Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė.
Pavasario pabaigoje laukiama Lietuvos menininkų mainų projekto su Kauno bienale Val Gardenos bienalėje (it. Biennale Gherdëina ). Pernai Kauno bienalėje prasidėjęs mainų projektas yra ilgalaikio institucinio bendradarbiavimo dalis – Lietuvos kultūros instituto vizitų programos ir kultūros atašė Italijoje darbo rezultatas. Val Gardenos bienalės pagrindinei programai kuratorius Samuelis Leuenbergeris atrinko tris Lietuvos menininkus: Andrių Arutiunianą, Eglę Kulbokaitę ir Augustą Serapiną.
„Ši partnerystė tarp „Biennale Gherdëina“ ir Kauno bienalės kuria gyvą tiltą tarp Lietuvos ir Italijos kultūrų. Tai platforma, skirta ne tik meniniams mainams, bet ir dialogui, kuris šį pavasarį bus pristatytas Italijoje. Tikiu, kad toks bendradarbiavimas peržengia sienas ir praturtina abiejų šalių šiuolaikinio meno lauką”, – sakė Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė.
Kaip dar vieną būdą stiprinti Lietuvos bei Italijos menininkų ryšius kultūros atašė pabrėžė naujas galimybės abiejų šalių menininkams reziduoti ir kurti atvykus į Lietuvą arba išvykus į Italiją. Nuo 1860 metų Romoje veikiantis „Circolo Scandinavo“ yra viena seniausių rezidencijų, istoriškai telkusi Šiaurės šalių menininkus.
Lietuvos kultūros programos Italijoje 2025-2026 dėka pavyko atverti šias duris ir inicijuoti pirmąjį pilotinį projektą, skirtą Baltijos šalims, kuris prasidės rezidencija, skirta Lietuvos kūrėjams.
