Anot jo, kultūra turėtų būti demokratijos centre, o jos autonomija ir įvairovė turi būti ginamos už siaurų politinių derybų ribų.
"Mes reiškiame solidarumą su šimtais Lietuvos kultūros organizacijų, kurios protestuoja ir mobilizuojasi. Kaip menininkas, džiaugiuosi galėdamas šią savaitę pirmą kartą Lietuvoje parodyti du savo kūrinius, ypač tokiu svarbiu meninės laisvės gynimo? šalyje metu“, – sako T.Rodriguesas.
-
Įspėjamasis streikas: kultūros žmonės reikalauja valdžios atsikvošėti, Žemaitaitis juos vadina rėksniais
-
Aistringas Andriaus Mamontovo kreipimasis į Nausėdą, Ruginienę ir Žemaitaitį: atsimerkite, mes jus matome kiaurai
-
LSDP lyderis: nėra taip, kad spragtelėjus pirštais, imame ir padarome ministerijų rokiruotes
Tiago Rodrigues yra vienas svarbiausių šiandieninės Europos teatro kūrėjų – portugalų kilmės režisierius ir dramaturgas, kurio darbuose pinasi poezija ir politika, egzistenciniai klausimai ir šių dienų aktualijos. „Širdyje jis yra humanistas, kuriam rūpi empatija ir tai, kaip šiuolaikinis pasaulis ją žlugdo“, – kūrėją apibūdino „The New York Times“.
„Šiemet pagrindinis „Sirenų“ akcentas – spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. Scenoje – vienos šeimos, gyvenančios Portugalijos kaime, vakaras – tarsi akiai įprastas vaizdas: didelė šeima, tradicinis stalas, šventiška vakarienė. Nors visi šie elementai turėtų sukurti saugią kasdienybės oazę, labai greitai pamatome, kad tai panašiau į paskutinę vakarienę, kurios metu bus aukojama… žmogaus gyvybė. Ar tai, ką spektaklio metu sužinosime apie šį žmogų – jo gyvenimą, vertybes, mintis, elgesį – gali pakeisti mūsų nusistatymą ir sutikti su tais, kurie siekia bausti, o ne pasigailėti?
Kartais aplinkybės ir planai sukrenta ypač tiksliai. Kai planavome atvežti šį portugalų režisierius Tiago Rodrigueso spektaklį, nežinojome, kokioje protesto visuomenėje gyvensime šį rudenį ir kaip svarbu mums bus nepasiduoti.
Grįžkime į Portugalijos kaimą. Stalas, padengtas balta staltiese, o ant jos – užrašas Não passarão. Ši frazė – tai revoliucijos šūkis, sakantis, kad tai, ką darome nepraeis. Nepasibaigs. Mes nepasiduosime.
Kai rašiau įvadinį žodį „Sirenų“ katalogui ir citavau šviesios atminties Leonido Donskio viename esė perskaitytą prieš sovietinę sistemą kovojusių disidentų tostą „Už mūsų beviltišką reikalą“, nežinojau, kad taip sakysime dabar, 2025 rudenį. Bet esame, kur esame, ir neturime kur trauktis – už mūsų beviltišką reikalą kovosime tiek, kiek reikės, ir mūsų nesustabdysite. Não passarão! Ateikite palaikyti „Sirenų“ ir kultūros bendruomenės, ateikite ir pamatykite spektaklį, kuris kalba apie tai, kas šiandien mūsų visuomenėje vyksta“, – sako festivalio „Sirenos“ meno vadovė Kristė Agota Savė.
Tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristatomas distopinis spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“ kelia klausimus apie empatiją, smurtą, kerštą ir demokratiją. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje jis bus rodomas spalio 9, 10 dienomis.
