Naktį Kauno centrinio pašto languose – kultūrininkų streiko įspėjamieji signalai
00:59
Sekmadienio vakarą kauniečių dėmesį atkreipė oranžine spalva mirksintys buvusių Kauno centrinio pašto rūmų langai. Nacionalinio architektūros instituto, kuris įsikurs šiame pastate, teigimu, taip streiko metu siekta solidarizuotis su visa Lietuvos kultūros bendruomene ir atkreipti dėmesį į keliamus reikalavimus dėl Kultūros ministerijos atidavimo „Nemuno aušrai“.
Sekmadienį bendram įspėjamajam streikui jungėsi ne tik Kauno miesto ir rajono kultūros organizacijos, bet ir visos Lietuvos kultūrininkai: nacionalinės kultūros ir meno įstaigos, etninės ir mėgėjų kultūros institucijos, miestų teatrai, muziejai, festivaliai, nevyriausybinės meno organizacijos, kūrėjų asociacijos ir profesinės sąjungos.
Mirksintį šviesoforo signalą primenanti šviesų instaliacija Kauno centrinio pašto rūmų centriniuose languose, Nacionalinio architektūros instituto teigimu, veiks iki pat darbo pradžios pirmadienį. Iniciatyva įgyvendinta kartu su techninio renginių aptarnavimo įmone „Scenos Techninis Servisas“, fotografu Arvydu Čiukšiu ir reklamos gamintojais „Artreka“.
„Reiškiame palaikymą visai Lietuvos kultūros bendruomenei, susivienijusiai į beprecedentį judėjimą. Nepritariame nūdienos politinių vingrybių keliamai destrukcijai: kultūra yra demokratiškos, kūrybingos ir darnios pilietinės visuomenės sąlyga, kuri neturėtų būti mainoma, dalijama, manipuliuojama ar atiduodama į rankas, kurioms nebūdingas skaidrumas, pagarba, profesionalumas ir kompetencijos“, – teigia Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas.
Vyriausybės nutarimu, buvusiuose Kauno centrinio pašto rūmuose 2028 m. pradžioje įsikurs Nacionalinis architektūros institutas – Lietuvos architektūros menui ir istorijai skirtas kultūros centras. Tvarkybos darbų pradžia čia numatoma dar šiemet.
Kultūros protesto organizatoriai: įvyko per 300 renginių keturiuose žemynuose
19:55
Kultūros bendruomenės įspėjamajame streike „Tai gali būti paskutinis kartas“ dalyvavo daugiau nei 250 organizacijų, įvyko per 300 renginių Lietuvoje, 22 šalyse, keturiuose žemynuose, skelbia Kultūros asamblėjos iniciatyvinė grupė feisbuke.
„AČIŪ“, – pridedama prie paskelbto pranešimo.
Prezidentas protestus dėl „aušriečių“ kultūroje ragina palikti vidaus politikai
19:39
Protesto dėl Kultūros ministerijos atidavimo „aušriečiams“ atgarsiams pasiekus ir Lietuvos kultūros metų programos atidarymą Romoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog nepasitenkinimas vidaus politika turėtų būti paliktas Lietuvoje.
Jis teigė, jog kultūrininkų streiką iššaukusius politinius procesus galima išspręsti ir neatmetė, kad po kiek laiko jų keliamos problemos gali atrodyti „šiek tiek sutirštintos“.
„Gal palikime tuos dalykus, kurie yra vidaus politikos dalis, vidaus politikai. Išsispręsime. Tikrai šiandien daug kas atrodo šiek tiek sutirštintomis spalvomis. Galbūt po šešių ar dvylikos mėnesių mums tai atrodys kiek kitaip. Ir tos problemos, kurios šiandien atrodo neišsprendžiamos, bus išspręstos“, – portalui lrt.lt Romoje sakė G.Nausėda.
Italijos sostinėje G. Nausėda kartu su šios šalies prezidentu atidarė Lietuvos kultūros metų Italijoje programą, tuo metu visoje Lietuvoje vyko įspėjamasis streikas dėl Kultūros ministerijos atidavimo „Nemuno aušrai“.
Protesto ženkliukus renginio Romoje metu viešėjo inauguracinį koncertą pradėjęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas, kai kurie renginio svečiai iš Lietuvos.
„Nė vieno klausimo su tuo susijusio nesulaukiau ir nežinau, kas laikė tuos ženklus įsisegęs atlape, kas ne. Bet, man atrodo, bent jau italams nelabai žinoma, kodėl vyksta šitas protestas“, – pabrėžė G.Nausėda.
Šalies vadovas teigė, kad girdi „kultūros bendruomenės balsą“, tačiau pabrėžė, jog Lietuvai reikia naudotis proga, kad jos kultūra laukiama Italijoje.
„Suprantu, kad lygiagrečiai vyksta dalykai Lietuvoje ir kultūros bendruomenės balsą girdžiu. Buvau susitikęs su jos atstovais. Bet aš manau, kad šiandien mums svarbu suprasti, kad jeigu durys buvo atidarytos, tikrai ta proga reikia pasinaudoti. (...) to reikia pirmiausia ir patiems kultūros žmonėms, nes priešingu atveju tos durys gali ir nesidaryti arba atsidaryti tiktai iš dalies“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda teigė esantis atviras pokalbiams su kultūros bendruomene bei sakė, jog jam norėtųsi, kad „iš anos pusės taip pat būtų pagarba“: „Bent jau supratimas to, kad mes sprendžiame ne tokius jau ir paprastus uždavinius“.
Norbertas Černiauskas: „Gal ir pavėluotai, bet pagaliau pradėjome skaityti ženklus“
18:12
Istorikas Norbertas Černiauskas įspėjamojo streiko metu VU kieme pasirodė nešinas Islandijos vėliavėle. „Nenoriu, kad dar kartą kažkam reikėtų pripažinti Lietuvos valstybę“, – sakė jis.
15min pokalbis su juo – apie tai, kokius ženklus mes galime įžvelgti tame, kas dabar vyksta.
Darius Meškauskas: „Vėl gyvenu pilietinėje visuomenėje“
18:00
„Esu sujaudintas, kad vėl gyvenu pilietinėje visuomenėje, kuri remiasi vertybėmis, sąžine, padorumu, dora“, – kalbėjo Klaipėdos dramos teatro aktorius, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatas Darius Meškauskas.
Šie jo žodžiai Klaipėdos Teatro aikštėje buvo pasitikti ovacijomis.
Jis prisiminė istorijos pamoką. Vinstonui Čerčiliui, kai trūko pinigų gynybai, pasiūlyta mažinti finansavimą kultūrai. Tačiau tuometis Didžiosios Britanijos premjeras retoriškai paklausė: „Ką tuomet mes ginsime?“.
„Nes kultūra ir esame mes. Mūsų gyvenimas. Mes gyvename demokratiškoje visuomenėje ir mes gerbiame tų žmonių, kurie balsavo už „Nemuno aušrą“ pasirinkimą. Bet nebūtinai pritariame. Nes „Nemuno aušra“ negerbia mūsų. Mes negalime sutikti, kad Kultūros ministerija būtų atiduota į jų rankas. Kodėl jų? Tuo labiau, kad koalicinėje sutartyje ši ministerija turėjo atitekti socialdemokratams. Juk žinote, kaip jie mus vadina. Jie mus vadina išlaikytiniais ir dykaduoniais. Nors dar didelis klausimas, kiek vidaus bendrojo produkto sugeneruoja kultūra. Didelis klausimas, ar mes esame išlaikytiniai. Jie sako, kad mums reikia padaryti auditą, išvaikyti Konstitucinį teismą. O gal jiems padaryti auditą? Pasiaiškinti, iš kokių pinigų jie remiami“, – kalbėjo D.Meškauskas.
Šie jo žodžiai buvo palydėti ovacijomis.
„Mūsų visų tikslas – grąžinti mūsų politikus į politinę kultūrą, kuri remiasi vertybėmis“, – sakė jis.
Ignotas Adomavičius nepateko į sceną Kamajuose: ir padėkas liepė išsivežti
17:58
Sekmadienį, kai visoje Lietuvoje vyko įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas, penktadienį postą palikęs „Nemuno aušros“ deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius lankėsi Kamajuose Rokiškio rajone. Ministras savo „Facebook“ paskyroje net įdėjo vaizdo įrašą, kuriame sakė einąs į bažnyčią pasimelsti už protestuotojus, kad jie pasiektų savo tikslus.
Tuo tarpu fotomenininkas Artūras Morozovas, Kamajuose surengęs parodą, rašė, kad I.Adomavičius atvyko į miestelio šventę ir turi ketinimų lipti į sceną sakyti kalbos.
I.Adomavičius savo paskyroje nei apie šventę, nei apie tokį ketinimą neužsiminė, tik vėliau įdėjo dar vieną įrašą su keliais vaizdais iš protesto Kamajuose ir parašė: „Buvo gera vienoje vietoje sutikti ne tik kultūros atstovų, bet ir ryškių Rokiškio politikos žmonių. Ačiū“.
A.Morozovas dar priešpiet rašė, kad Kamajuose buvusiam kultūros ministrui ruošiama staigmena.
Vakarop jis paskelbė, kad I.Adomavičius, Rokiškio rajone kandidatavęs į Seimą, bandė lipti ant scenos per tradicinę Kamajų miestelio šventę. „Tačiau šventės organizatoriai to padaryti neleido. Trys kultūros centro darbuotojos oriai, mandagiai, nesileisdamos į ginčus užkirto tam kelią. Atsisakė paimti ir atvežtus kažkam skirtus padėkų raštus.
Dėl šio veiksmo intencijų jos neklydo – neįleistas į sceną ex ministras ėmė vaikščioti po mugę. Prie vyriško tautodailininko priėjęs klausinėjo, ar šiam nors kiek yra kada sumokėjus Kultūros ministerija? Dailininkas paprašęs neprovokuoti nuvijo jį šalin.
Vietos bendruomenė numanomam NA apsilankymui šventėje taip pat paruošė specialų atributą su Kamajų mugės simboliu – riestainiu. Renginio metu jis iškilo ant pastato greta scenos“, – rašo A.Morozovas.
Kretingos Žiemos sodą užliejo „Jūra“
17:48
Prie streiko prisijungė ir Kretingos muziejus.
„Mes kalbėjome muzika, bendryste ir kūryba. Taip norėjome priminti, kad kultūra nėra skaičius biudžeto eilutėje ar „prekė“ politiniuose mainuose. Kultūra – tai mes. Mūsų kalba, istorijos, kūrėjai, idėjos ir žmonės, kurie kasdien viskam suteikia daugiau prasmės ir spalvų“, – pranešė Kretingos muziejus.
Į muziejų pasiklausyti „Jūros“ susirinko daugybė žmonių.
Vakare erdvės prie muziejaus simboliškai užges ir primins tamsumą.
Panevėžyje protestuotojai rinkosi Senvagėje
16:45 Atnaujinta 16:57
Panevėžio kultūros centras sekmadienį pakvietė 14 val. klausytis M.K.Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“, skambėjusios iš kultūros centro (Kranto g. 28).
Žmonės susirinko į Senvagės salą pasižiūrėti Baltic Small festivalio spektaklio „Geismai, šventieji ir kiti pastebėjimai apie pasaulio begalybę“, kurį pristatė teatras „Tolyn Gilyn“.
„Jūra“ skambėjo ir Nepriklausomybės aikštėje prie teatro, Respublikos gatvėje iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, „Stasys Museum“.
Panevėžyje protesto epicentru tapo Senvagės sala, praneša portalas jp.lt. Čia susirinko miesto kultūros įstaigų darbuotojai, kūrėjai ir gyventojai, išreikšdami palaikymą visos Lietuvos kultūros bendruomenės pozicijai.
Kaip sakė vienas iš pagrindinių renginio iniciatorių, teatro „Menas“ vadovas Anupras Jucius, panevėžiečiai nusprendė protestuoti kūrybiškai – ne stabdydami veiklą, o ją atverdami žmonėms.
„Neketiname streikuoti taip, kad sustotume. Priešingai – dirbsime dar intensyviau. Norime parodyti, kad kultūra gyva ir ją menkinti ar politizuoti – klaida“, – kalbėjo A.Jucius.
Jo teigimu, protestas nėra nukreiptas prieš konkrečius asmenis, o prieš patį sprendimą kultūros politiką paversti derybų objektu.
„Mūsų pagrindinė žinutė aiški – kultūros sritis negali būti atiduota politinei jėgai, kurios vieši pareiškimai nesuderinami su demokratijos ir laisvės vertybėmis“, – teigė teatro „Menas“ vadovas.
Pasak A.Juciaus, šis streikas – tai ne vienos dienos akcija, o ilgalaikio kultūros bendruomenės susitelkimo pradžia.
„Tai lūžio momentas. Tikimės, kad Kultūros ministerijos portfelis bus sugrąžintas profesionalams, o kultūros politika liks kūrėjų, ne partijų rankose“, – sakė jis.
Panevėžio menininkai ir kultūros darbuotojai streiko metu organizavo įvairias veiklas – rengė pasirodymus, kūrybines dirbtuves, atviras diskusijas.
A.Jucius pabrėžė, kad šis protestas parodė: „Kultūra nėra tik didmiesčių reikalas. Panevėžys visada buvo gyvas miestas – su teatrais, bibliotekomis, bendruomenėmis. Todėl šiandien sakome garsiai – kultūra yra mūsų visų atsakomybė“.
Romoje per Lietuvos kultūros metų atidarymą Rokas Zubovas grojo segėdamas protesto ženklą
16:32
Romoje, dalyvaujant Lietuvos ir Italijos prezidentams, atidaryta Lietuvos kultūros metų Italijoje programa.
Šis renginys vyko tuo metu, kai kultūros bendruomenė Lietuvoje surengė įspėjamąjį streiką dėl Kultūros ministerijos atidavimo partijai „Nemuno aušra“.
Inauguracinį koncertą pradėjęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas, grodamas prosenelio kūrinį, segėjo protesto „Tai gali būti paskutinis kartas“ ženkliuką.
Juos turėjo ir dalis klausytojų iš Lietuvos.
Kreipdamasis į inauguracinio Lietuvos kultūros metų Italijoje renginio svečius Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo Lietuvos ir Italijos bendrystės istoriją.
Protesto akcija surengta ir Alytuje
16:20
Sekmadienį 14 val. Alytaus miesto teatre ir jo prieigose taip pat skambėjo M.K.Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ ištrauka. Stebint susirinkusiems dešimtims miestelėnų buvo skaitomas Kultūros asamblėjos manifestas, šoko šiuolaikinio šokio studijos „Aušrinė“ šokėjos. Protesto akcijos simboliu tapo improvizuotas Trojos arklys.
Šią akciją organizavo Alytaus miesto teatras, kuris reiškia kategorišką nepritarimą Kultūros ministerijos perdavimui politinei jėgai „Nemuno aušra“.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Antrą savaitę nerimstanti protestų banga kilo po to, kai rugsėjo 22 d. paaiškėjo, kad po koalicijoje įvykusių mainų Kultūros ministerija atiteko „aušriečiams“, o prezidentas kultūros ministru paskyrė šioje srityje jokios patirties neturintį Ignotą Adomavičių.
Šitoks politinis sprendimas kultūros bendruomenėje sulaukė didžiulio atgarsio – buvo surengtos trys asamblėjos, tūkstantinis protesto mitingas šalia Prezidentūros, parengta peticija, kurią pasirašė daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
Reaguodamos į tokį akibrokštą, įvairios kultūros organizacijos, festivaliai bei tradiciniai renginiai nutraukė bendradarbiavimą su Kultūros ministerija, atsisakė prezidento Gitano Nausėdos globos bei oficialių kvietimų į renginius.
Nors šią savaitę protesto aktyvistai buvo susitikę su prezidentu G.Nausėda, o premjerė Inga Ruginienė pareiškė apie sprendimą sudaryti derybinę grupę, kuri kalbėtųsi su kultūros bendruomene, tačiau pagrindinis kultūrininkų reikalavimas neatiduoti Kultūros ministerijos partijai „Nemuno aušra“ taip ir liko neišgirstas.
Kultūros ministro „performansai“
Tuo tarpu paskirtojo kultūros ministro I.Adomavičiaus veiksmai kalbėjo patys už save. Jau pirmasis jo prisistatymas Prezidentūroje visuomenėje sukėlė audringų reakcijų dėl akivaizdžios jo nekompetencijos ir kultūros lauko neišmanymo.
Antradienį ministras pasirodė Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje, nors rengėjai iš anksto buvo jį informavę, kad jis nėra čia pageidaujamas. Nepaisant to, I.Adomavičius lipo į Kultūros centro sceną, nuo kurios pareiškė, kad jis dabar yra kultūros ministras.
Dar vienas akibrokštas įvyko Kultūros ministerijoje, kur iš spaudos konferencijoms skirtos salės bei paties ministro kabineto pradingo iki tol ten buvusios Ukrainos vėliavos. Ministerijos paaiškinime žiniasklaidai buvo teigiama, kad šios vėliavos paimtos trumpam – valymui. Tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl valymui nebuvo paimtos kitos ten buvusios Lietuvos valstybinė ir istorinė, taip pat – ES, NATO vėliavos.
Ketvirtadienį po susitikimo su kultūros ministru Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) profesinės sąjungos lyderis teigė iš politiko išgirdęs šantažą dėl kultūrininkų atlyginimų.
„Man pasirodė, kad mes sulaukėme šantažo iš ministro. Nuskambėjo panašūs žodžiai į tai, kad „supraskite vieną dalyką – jeigu jūs nenorėsite kalbėti apie darbuotojų atlyginimus, tai mes rasime kitų darbuotojų grupių, su kuriomis apie tai kalbėtumėmės, ir jeigu neisite į kontaktą, tai (...) nebus pokalbio apie atlyginimų didinimą trejų metų perspektyvoje“, – BNS ketvirtadienį sakė profsąjungos pirmininkas Laimis Roslekas.
Penktadienį portale „Lrytas“ publikuotame interviu I.Adomavičius nesugebėjo atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas. „Čia – provokuojantys klausimai, tai net neikime prie šitų klausimų, nes čia mes net ne apie Kultūros ministeriją šnekame“, – teigė politikas. Tiesa, interviu pabaigoje jis žurnalistės paprašė patikslinti savo atsakymą ir tuomet teigė, kad Krymas yra Ukrainos dalis.
Ministro nebėra, bet problema – išliko
Reaguodama į visas šias istorijas penktadienį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paskelbė, kad artimiausiu metu kultūros ministras, kurį delegavo „Nemuno aušros“ partija, turi pranešti apie atsistatydinimą.
Netrukus spaudos konferenciją surengė ir pats I.Adomavičius, kuris paskelbė, kad pasitraukia iš kultūros ministro pareigų.
Penktadienio vakarą prezidentas G.Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo atleido I.Adomavičių iš kultūros ministro pareigų.
Tačiau, pasak kultūros bendruomenės iniciatyvinės grupės narės Gintarės Masteikaitės, tai situacijos nekeičia – kultūros bendruomenė protestuoja ne dėl I.Adomavičiaus, bet dėl to, kad Kultūros ministerija pagal koalicinę sutartį atiteko „Nemuno aušros“ partijai. „Mes matome, kad „Nemuno aušra“ yra iš esmės blogis, juodųjų technologijų produktas, sukurtas nedraugiškų kaimyninių šalių“, – sakė ji.
Jai antrino ir menotyrininkė Agnė Narušytė, kuri 15min teigė, kad dabartinėje situacijoje kultūros ministro atstatydinimas situacijos nekeičia, nes didžiausia problema – tai antisemitinė ir prorusiška partija „Nemuno aušra“, kuriai ne tik atiduota Kultūros ministerija, tačiau ji yra ir dabartinės koalicijos sudėtyje.
