Streiko dalyviams taip pat buvo perskaitytas Kultūros protesto asamblėjos manifestas „Tai gali būti paskutinis kartas“. Jame teigiama, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai kultūra yra bendra visų kalba, kai kultūra įkvepia, augina ir suteikia drąsos, kai esame vieningi, kai išeiname į gatves ir aikštes, stojame prieš panieką, melą ir chaosą, garsiai pasisakome už laisvę ir demokratiją, kai streikuojame dėl Lietuvos ir kai kuriame bei buriamės laisvi.
Tiek Kultūros asamblėjos iniciatyvinė grupės nariai, tiek daugelis viešai kalbėjusių streiko metu akcentavo, kad dabartinė politinė situacija dėl ministerijų mainų kelia grėsmę ne tik Lietuvos kultūrai bei mūsų šalies įvaizdžiui pasaulyje, tačiau ir visai valstybei.
Nors penktadienį po savaitę trukusių kultūros bendruomenės protestų bei premjerės Ingos Ruginienės raginimo „aušrietis“ Ignotas Adomavičius pasitraukė iš kultūros ministro pareigų, kultūrininkų teigimu, tai iš esmės situacijos nepakeitė, o pagrindinis jų reikalavimas taip ir liko neišgirstas.
Pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius BNS teigė, kad partija girdi kultūros bendruomenės reiškiamą poziciją, tačiau, anot jo, ministerijų mainai nėra paprastas dalykas, todėl tolesnis procesas gali užtrukti.
Pirmadienį MO muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai dalijosi mintimis apie sekmadieninio streiko priežastis, jo atgarsius bei tolesnius bendruomenės planus.
Lakmuso popierėlis, parodantis realią grėsmę
Arūnas Gelūnas priminė, kad visų šių protestų pradžia – tai M.K.Čiurlionio jubiliejaus diena, kai tapo žinoma, kad Kultūros ministerija buvo atiduoda partijai „Nemuno aušra“.
„Ši situacija sutelkė bendruomenę ir iš to kilo Kultūros asamblėja, į kurią įsijungė daugybė žmonių. Jau kitą dieną buvo parengta peticija, kurią per parą pasirašė daugiau nei 60 tūkst. žmonių. Šiuo metu ją yra pasirašę beveik 80 tūkst.“, – teigė A.Gelūnas.
Pasak jo, po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su premjere Inga Ruginiene paaiškėjo, kad koalicijoje nėra planų keisti sprendimo, tad kitą dieną tiek Vilniuje prie prezidentūros, tiek kituose Lietuvos miestuose vyko pirmieji protestai.
„Visa tai vainikavo sekmadienį įvykęs įspėjamasis streikas, kuriame per vieną dieną įvyko net 337 akcijos. Tai yra lakmuso popierėlis, kuris parodo realios grėsmės lygį mūsų valstybėje“, – teigė A.Gelūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad visi šie protestai yra spontaniškai kilęs pilietinės visuomenės judėjimas ir niekas organizatorių už virvučių netampo.
„Nebijokite“
Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovė Edita Sabalionytė pabrėžė, kad nors prieš dvi savaites iš kultūros bendruomenės buvo pavogtas M.K.Čiurlionio jubiliejus, tačiau sekmadienį susirinkę žmonės jį paminėjo savaip visoje Lietuvoje.
„Daugybėje renginių dalyvavo ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės. Džiaugiuosi, kad taip gausiai dalyvavo studentai, kurie aiškiai parodė savo poziciją. Tai yra pilietinės visuomenės balsas. Mes tikimės, kad šis balsas bus išgirstas“, – teigė ji.
Pasak E.Sabalionytės, kai kuriose Lietuvos vietose aktyviai savo poziciją reiškiantys žmonės susidūrė su bauginimais, jie buvo raginami nedalyvauti pilietinėse akcijose, tačiau įspėjamasis streikas įvyko.
„Nebijokite, tai yra mūsų teisė išsakyti savo pilietinę poziciją“, – kalbėjo E.Sabalionytė.
Protestas plečiasi
Kino prodiuserė, kino studijos „Just a Moment“ vadovė Dagnė Vildžiūnaitė teigė, kad per pastarąsias dvi savaites buvo išnaudotos įvairios formos – tiek derybos, tiek protestas, tačiau kadangi situacija iš esmės nėra pasikeitusi, o „Nemuno aušrai“ ir toliau paliekama Kultūros ministerija, protestai bus tęsiami ir toliau.
„Protestas tęsiasi, klaida nėra ištaisyta, draugystė su politikais, kurie šią situaciją sukūrė, ir toliau pristabdyta, mes tikrai nematome galimybės draugauti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, kino prodiuserė, kino studijos „Just a Moment“ vadovė Dagnė Vildžiūnaitė.
Trečią savaitę tebesitęsiantys protestai jau sulaukė didelio ir kitų sričių palaikymo: jį išreiškė švietimo ir mokslo bendruomenė, žurnalistai, žemdirbiai, aplinkosaugininkai, medikai, verslininkai ir kt.
„Bendraminčių, palaikančiųjų ir norinčiųjų, kad situacija keistųsi, ratas plečiasi. (...) Reaguodami į šį poreikį ir šį prisijungimą, mes planuojame ketvirtąją asamblėją ir tai bus tarpsektorinė asamblėja. Mes kviesime kitus sektorius kalbėtis“, – teigė ji.
Kada bus surengta ketvirtoji asamblėja, jos organizatoriai ketina pranešti vėliau šią savaitę. Tuo metu antradienį bus paskelbta galimybė norintiesiems prisidėti, tačiau neatstovaujantiems jokiai asociacijai ar bendruomenei, jungtis į palaikymo grupes.
Pasak D. Vildžiūnaitės, kultūros bendruomenės manymu, tai yra kiekvieno žmogaus pilietinė teisė ir pareiga reikšti nepritarimą tam, kas vyksta mūsų šalyje.
D.Vildžiūnaitė taip pat apeliavo į prezidento G.Nausėdos viešai išsakytą poziciją, kad šios problemos turėtų likti Lietuvoje.
„Mes kalbame apie valstybės saugumą, todėl neatsisakome apie šias problemas kalbėti ir už Lietuvos ribų. Mes mokomės iš Slovakijos ir Vengrijos pavyzdžių, todėl neplanuojame tylėti“, – teigė ji.
Protestai be kompromiso
Paklaustas, ar juos tenkintų jei kultūros ministru taptų „Nemuno aušrai“ nepriklausantis, tačiau žinomas asmuo iš visuomenės, A.Gelūnas teigė, kad tokia situacija nebūtų tinkama, nes ir tokiu atveju tiek ministro komanda, tiek ir viceministrai būtų atėję iš „aušriečių“ ir darytų jam įtaką.
D.Vildžiūnaitė taip pat priminė, kad prieš dvi savaites tiek premjerė, tiek prezidentas prašė suteikti laiko tuomet paskirtam kultūros ministrui I.Adomavičiui.
„Tačiau mes dabar akivaizdžiai matome, kad tas suteiktas šansas atvedė į dar gilesnę krizę. Todėl mes neturime jokio pagrindo tikėti, kad tai yra galimybė, nes ji jau buvo išnaudota ir žala padaryta negrįžtama“, – kalbėjo kino prodiuserė.
A.Gelūnas sakė, kad kol nebus išgirstas pagrindinis kultūros bendruomenės reikalavimas, įvairios pilietinio pasipriešinimo formos bus tęsiamos.
Teatro ir kino režisierius Jonas Tertelis pabrėžė, kad kultūrininkai turi ne tik įvairų protesto formų arsenalą, tačiau ir fantaziją, todėl šis judėjimas ir toliau plėsis.
„Tai bus kaip jūra, kuri plėsis toliau“, – kalbėjo J.Tertelis.
Savo palaikymą kultūros protestui jau išreiškė per 250 organizacijų, o peticiją, reikalaujančią atitraukti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos, pasirašė beveik 80 tūkst. žmonių.
Įspėjamojo streiko akcijos tęsiasi ir pirmadienį, o protesto ženklai lieka aktualūs iki tol, kol kultūros bendruomenė bus išgirsta.
Žinia apie kultūros protestą jau nuskambėjo ir tarptautinėje žiniasklaidoje. Tema buvo nušviesta Latvijos, Estijos, Ukrainos informavimo priemonėse, apie ją rašė tokie kanalai kaip „Gazeta Wyborcza“, taip pat „Bloomberg“ bei „Euronews“.
