L.Lapelytės performansas „The Speech“ (liet. Kalba) (Niujorkas) buvo rodomas tris kartus lapkričio 12, 17, 19 dienomis.
Menininkė tęsia savo tyrinėjimus apie žmonijos ryšį su gamtos pasauliu kūrinyje „The Speech“ (Niujorkas), gvildendama kalbos ir komunikacijos ribas. Šis bienalės užsakytas kūrinys, pastatytas neoklasikinėje Federal Hall rotondoje Volstryte, kviečia moksleivius dalyvauti performanse, kuriame susipina vaidmenų žaidimas, vokalinė raiška ir judesiai.
Vaikams judant ir imituojant gyvūnų gestus ir garsus, politinė ir finansinė čia vyraujanti atmosfera akimirksniu išsisklaidys. „The Speech (Niujorkas)“ tiria, kaip jaunesnės kartos susidoroja su neapibrėžtumu, naujai interpretuoja atmintį ir sukuria naujus išraiškos būdus, reaguodamos į sparčiai kintantį pasaulį.
Kūrinį ko-prodiusuoja „The Watermill Center“. Pirmąją šio kūrinio versiją prodiusavo Paryžiaus „Festival d’Automne“ kartu su Bourse de Commerce Pinaul Collection kaip Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 programos dalį.
„Šis festivalis yra svarbus įvykis Niujorko meno scenoje. Mano kūrinys „The Speech“ reikalavo ypatingo „Performos“ komandos įsitraukimo ir tikėjimo, kad trijų šimtų vaikų dalyvavimas tokio masto renginyje yra įmanomas. Vaikai mokėsi šį kūrinį mokykloje pamokų metu, ir aš pati pusę metų gyvenau Niujorko ritmu.
Labai jautėsi stiprus bendruomenės palaikymas, kai dėl besitęsiančių valstybinės reikšmės institucijų uždarymo ir biudžeto prioritetų kūrinio premjera turėjo būti nukelta. „Performa“ nėra galerija ar muziejus – nors tai vienas svarbiausių performanso meno festivalių, jo DNR užkoduotas atvirumas eksperimentui ir nežinomybei. „Performos“ įkūrėja Roselee Goldberg yra aistringa šio renginio varomoji jėga“, – sakė L.Lapelytė.
Technologizuotas gyvenimo būdas
Menininkų duetas „Pakui Hardware“ – Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda – „Performos“ bienalei skirtame „Operomanijos“ ko-prodiusuotame kūrinyje „Sporos“ nagrinėja besikeičiančius technologijų ir žmogaus kūno santykius. Kūrinys Niujorke pristatytas lapkričio 14 dieną.
„Performos“ bienalės netikėtas kvietimas žengti į performanso lauką atvėrė mums dar nepažintą teritoriją, kurioje kartu su „Performa“ ir „Operomanija“ surinkta kūrybine komanda leidomės į garsinį, skulptūrinį ir laikinį eksperimentą. Jame protagonistės bei Dirbtinio Intelekto terapeuto sesijas lydi choro, kaip visuomenės balso, aidas. Pastaruoju metu vis dažniau pastebime, kad technologijos imasi ne tik fizinio kūno transformacijų, bet ir emocinės sveikatos. Tokia jautri, intymi mūsų dalis staiga tampa atvira technologiniam žvilgsniui, o mes savo noru jam atsiduodame. Taip gimė idėja sukurti muzikinį performansą, kuriame susipintų klasikinis tragedijos žanras ir nūdienos technologizuotas gyvenimo būdas“, – teigia Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.
Kūrinys „Spores“ buvo parodytas ir Vilniuje festivalio „Naujosios operos akcija / NOA“ metu.
Klajokliškas namelis
Augusto Serapino „Shed from Long Island“ (2025) mažą, regioninę medinę struktūrą paverčia klajokliška figūra, keliaujančia per Niujorko viešąsias erdves ir atveriančia atminties, namų bei mobilumo temas. Projektas remiasi ūkiniu pastatu Southolde, Long Ailande – statiniu, kurio istorija sluoksniuota ir nevienareikšmė, kintanti priklausomai nuo pasakotojo.
A.Serapinas tyrinėjo lietuviškas rąstinių pastatų tradicijas ir jų galimą sąsają su Niujorko regiono istorija, tačiau šio statinio šaknys tiesiogiai siejasi su Amerikos praeitimi: pavergtų žmonių likimais, žemės nuosavybe ir laisvės kaina.
Rąstų statybos metodas į Long Ailandą atėjo kartu su ankstyvaisiais skandinavų kolonistais XVII a., o vėliau paplito tarp regiono gyventojų kaip praktiškas, prieinamų išteklių diktuotas pasirinkimas. Serapino pasirinkto statinio istorija susijusi su Kedaro ir Chloe Derby šeima – pavergta pora, atgabenta į North Fork 1780 m. Jų sūnus Maltby vėliau išsipirko laisvę ir 1809 m. gavo žemės sklypą bei namą Bay Water Avenue, kur mažą XVII a. būstą pavertė didesniu, trijų kambarių namu. Sodyba keliavo per kartas, o paskutinė žinoma jos gyventoja apsigyveno čia XX a. pabaigoje. Kada pastatytas pats tvartelis, lieka neaišku – ir ši neapibrėžtis tampa A.Serapino meninės interpretacijos erdve.
Menininko praktikoje architektūra suprantama kaip gyvas organizmas, kurio gyvenimas tęsiasi ir kinta nepriklausomai nuo autorių. „Shed from Long Island“ Manhatane buvo nuolat iš naujo komponuojamas iš išardytų lentų ir sienojų fragmentų, tarsi lankytojui leidžiant stebėti kūrinio gimimą realiu laiku. Šis procesiškumas naikina statiško eksponavimo hierarchijas, o trobelės materijos ir miesto judėjimo sankirta reaguoja į praeivio patirtį bei jo santykį su erdve.
Bienalei pasibaigus, trobelė grįš į Long Ailandą – pabaigdama dar vieną savo kelionės ciklą.
15min primena, kad „Performa“ – JAV veikianti nevyriausybinė meno organizacija, plačiai žinoma dėl kas dvejus metus Niujorke rengiamo „Performa“ festivalio, kuris miesto muziejų, galerijų ir netikėtų erdvių tinklą paverčia tarptautine performanso meno scena. Organizaciją 2004 m. įkūrė meno istorikė ir kuratorė RoseLee Goldberg, padėjusi pamatus šiuolaikinio performanso tyrimams ir viešinimui.
Nuo pirmosios bienalės 2005 m. prie „Performa“ kuratorių komandos prisidėjo tokie žinomi šiuolaikinio meno lauko profesionalai kaip Defne Ayas, Tairone Bastien, Mark Beasley, Adrienne Edwards, Laura McLean-Ferris, Kathy Noble, Charles Aubin, Job Piston, Lana Wilson ir Ikechukwu Onyewuenyi. Organizacija ne tik nuosekliai inicijuoja ir užsako naujus kūrinius, pristatomus bienalėje, bet ir rūpinasi jų sklaida tarptautiniu mastu.
Be bienalės programų, „Performa“ taip pat administruoja legendinės choreografės ir kino kūrėjos Yvonne Rainer kūrybinį palikimą ir naujus projektus, dar kartą patvirtindama savo svarbų vaidmenį performanso meno tyrimų ir reprezentacijos lauke.
