Su programa „Kylantis Kaunas“ augusios jos vadovės – Austėja Jociūtė ir Sandra Karnilavičiūtė – priklauso kartai, kuri šį virsmą matė iš vidaus. Jos tvirtina, kad Kaunas tapo įrodymu, jog regionai gali būti kūrybos epicentras, jei tik suteikiama erdvės veikti ir pasitikima jaunimu. Abi pabrėžia – miestas išdrįso keistis ir įtraukti jaunus žmones į procesą, kuriantį ilgalaikį poveikį visam kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektoriui.
Kas pasikeitė už sostinės ribų?
Prieš dešimtmetį Kaunas atrodė kaip miestas, kuriame kultūrinis gyvenimas sukasi apie kelias institucijas ir pavienius projektus. Pasak Austėjos Jociūtės, lūžio momentu tapo 2017-ieji, kai Kaunui suteikta Europos kultūros sostinės nominacija. Ji pabrėžia, kad nuo pirmos dienos komanda dirbo sistemiškai, iš anksto galvodama apie tai, kas liks po 2022-ųjų. Svarbiausias klausimas buvo ne „ką surengti“, o „ką užauginti“ – žmones, įgūdžius ir pasitikėjimą.
Austėja priduria, kad 2018 metais sutelktas dėmesys į kompetencijų kėlimą, jaunimo ir bendruomenių aktyvinimą davė realių rezultatų. Jos teigimu, palikimo žemėlapis šiandien rodo ne vien skaičius, bet ir įgūdžių perėjimą į nuolatinę veiklą. Būtent šiuo laikotarpiu išaugo karta, kuri šį lauką jaučia kaip savą – nuo kūrybos iki vadybos ir partnerysčių.
Tuo pat metu mieste vyko plataus masto infrastruktūriniai pokyčiai. Atnaujintos erdvės – Dariaus ir Girėno stadionas, legendinė Sporto halė, Dainų slėnis, Rotušė, Ąžuolyno biblioteka, „Mokslo sala“ – tapo kasdienės kultūros centrais. Austėjos įsitikinimu, esminis pokytis tas, kad kultūra iškilmingą kalendorių papildė kasdienybės ritmu, o bendruomenės rado vietas repetuoti, bendrauti ir kurti.
Sandra Karnilavičiūtė papildo, kad šiandien Kaunas turi vieną tankiausių kūrybinių ryšių tinklų šalyje. Ji akcentuoja, kad, palyginti su sostine, audiencijų įvairovė mažesnė, tačiau būtent tai verčia elgtis išradingiau – jungti disciplinas, ieškoti netradicinių erdvių, drąsiau rizikuoti formatais. Tokia aplinka, pasak Sandros, kūrėjus išlaisvina ir užuot skatinusi vien konkurenciją, augina bendradarbiavimą.
Sandra pabrėžia, kad pažinčių artumas čia virsta pasitikėjimu, o pasitikėjimas – greitesniais sprendimais ir lengvesniu idėjų judėjimu. Jos supratimu, čia svarbu jausmas, kad miestas priklauso tau – kūrėjas čia yra dalyvis, o ne pašalinis stebėtojas. Toks požiūris pritraukia ir sugrąžina žmones, kurie renkasi kurti čia, o ne migruoti į didesnes scenas.
Svarbu jausmas, kad miestas priklauso tau – kūrėjas čia yra dalyvis, o ne pašalinis stebėtojas.
Vis dėlto abi pašnekovės atkreipia dėmesį į iššūkius. Austėja sako, kad Kaunas – jauniausias Lietuvos miestas pagal studentų skaičių, tačiau profesionalų KKI rinkoje vis dar stinga. Anot jos, jaunimas mobilus – išvyksta į sostinę ar užsienį, kai ieško karjeros dinamikos. Todėl ypatingai svarbu kurti sąlygas, kurios leistų pamatyti ateitį čia – nuo prasmingų projektų iki aiškių augimo trajektorijų ir tinklaveikos.
„Nuo pat pradžių klausėme savęs, ką paliksime po 2022-ųjų. Man asmeniškai renginių grafikai niekada neatrodė svarbiausias rodiklis – daug labiau rūpėjo, ar užaugs žmonės, kurie mokės planuoti, kurti turinį, kalbėtis su bendruomenėmis. Šiandien matau, kaip jie dirba įvairiose organizacijose ir projektų komandose – ir būtent tai man atrodo didžiausias laimėjimas,“ – sako Austėja Jociūtė.
Hobis ar profesija – o gal abu?
Per kelerius metus „Kylančio Kauno“ programose dalyvavo šimtai jaunų žmonių. Pasak Austėjos, šiandien į KKI retai ateinama dėl neapsisprendimo – dažniau dėl troškimo daryti įtaką, mokytis iš profesionalų ir dirbti dinamiškoje aplinkoje. Ji akcentuoja, kad KKI leidžia jungti meną, technologijas ir verslą, o tai ypač tinka kartai, kuriai svarbu veiklos prasmė ir augimo galimybė. Kartu Austėja pastebi, kad už patrauklaus „kūrybinės laisvės“ įvaizdžio slypi kasdienė disciplina – terminai, biudžetai, komandos ir partnerių lūkesčiai, atsakomybė už rezultatą.
Už patrauklaus „kūrybinės laisvės“ įvaizdžio slypi kasdienė disciplina.
Austėja taip pat pabrėžia dvi jaunimo trajektorijas. Vieni sąmoningai renkasi KKI kaip profesinį kelią – kelia kompetencijas, siekia pozicijų institucijose, festivaliuose ar agentūrose, kuria nuosavus projektus. Kiti į KKI žiūri kaip į įgūdžių laboratoriją, kur išmokti dalykai praverčia IT, sveikatos, verslo ar viešojo sektoriaus darbuose. Abi trajektorijos, jos teigimu, sektoriui svarbios, nes sujungia skirtingas patirtis bendrai ekosistemai.
„Ilgą laiką buvo stereotipas, neva į kūrybines industrijas ateina tie, kurie nežino, ko nori. Dabar matau priešingai – jaunus žmones traukia galimybė didinti Lietuvos kultūros matomumą, dirbti su profesionalais, prisidėti prie turinio kokybės. Taip, darbas šiame sektoriuje nėra rožėmis klotas, bet būtent intensyvumas ir įvairiapusiškumas padeda greitai suprasti, kas tu esi ir kur nori būti,“ – įsitikinusi Austėja Jociūtė.
Sandra pritaria – hobis tikrai gali virsti darbu, kai atsiranda gebėjimas monetizuoti savo veiklą, aiškiai apibrėžti vertę ir drąsiai ją pasiūlyti. Visgi kartu ji pastebi, kad daliai KKI organizacijų vis dar pritrūksta „antreprenerystės geno“ – gebėjimo parduoti, derėtis, mąstyti apie produktą ar paslaugą. Būtent čia, jos manymu, atsiveria verslo partnerių, mentorių ir savivaldybių programų svarba.
Sandra atkreipia dėmesį ir į kintančią kultūros bei verslo santykio kultūrą. Jos teigimu, verslai vis dažniau įsitraukia į kultūrinės aplinkos kūrimą – remia iniciatyvas, kuria turinį kartu, įtraukia kultūros elementus į savo organizacijų gyvenimą. Toks bendradarbiavimas atveria praktikas ir tikrąjį supratimą, kad kultūra nėra „elito reikalas“, o plačiai prieinamas visuomenės audinys.
„Aš nuoširdžiai tikiu, kad hobis gali būti darbu. Tik tam reikia labai daug pastangų, ypač jei dirbi nekomerciniuose projektuose. Mes dar tik mokomės drąsiai pasiūlyti savo produktą ar paslaugą, aiškiai įvardyti, kokią vertę sukuriame. Džiugu, kad vis daugiau verslų įsitraukia į kultūrą – remia, mentorystėmis dalijasi, įtraukia kūrybinius elementus į savo veiklą. Tai keičia požiūrį ir kuria tikras galimybes,“ – džiaugiasi Sandra Karnilavičiūtė.
Aš nuoširdžiai tikiu, kad hobis gali būti darbu.
Ji priduria, kad stipri bendraminčių bendruomenė suteikia jaunam žmogui užnugarį, aiškina sektoriaus nerašytas taisykles ir sukuria pasitikėjimą likti mieste. Tokioje aplinkoje išmokstama veikti kartu, ir tai ilgainiui tampa įpročiu – vieni stiprėja kaip lyderiai ir vadybininkai, kiti įprasmindami laiką atneša naujų idėjų iš skirtingų disciplinų.
Iš pasyvių dalyvių – į sprendimų autorius
Partnerystė ir tinklaveika Kaune veikia tarsi trijų pusių variklis. Pasak Sandros, kai susitinka jaunimas, kultūra ir verslas, iš teorijos pereinama į praktiką – atsiranda mentorių, praktikos vietų, atvirų erdvių ir naujų formatų. Ji pabrėžia, kad bibliotekos, kultūros centrai, universitetai ir privačios organizacijos, veikdamos kartu, kuria ne pavienius renginius, o nuoseklias galimybių grandines.
Sandra atkreipia dėmesį, kad tokios jungtys keičia jaunimo vaidmenį – iš pasyvių dalyvių jie tampa sprendimų autoriais. Jos manymu, tai kritinis pokytis – jis ugdo atsakomybę, padeda suprasti, kaip idėjos virsta projektais ir kokia jų įtaka miestui. Kai atsiranda reali praktika, išauga ir pasitikėjimas savimi, ir institucijų pasitikėjimas jaunais žmonėmis.
Kai apjungiame jaunimą, kultūrą ir verslą, durys atsiveria ne tik kūrybiškumui, bet ir realiam poveikiui.
„Kai apjungiame jaunimą, kultūrą ir verslą, durys atsiveria ne tik kūrybiškumui, bet ir realiam poveikiui. Verslai padeda resursais, mentoriais, praktikos vietomis; institucijos atveria erdves ir prieinamumą. Jauni žmonės pamato, kad jų idėjos gali virsti veiksmais, o miestui tai grąžina gyvybingumą. Tada požiūris į jaunimą keičiasi – iš stebėtojų jie tampa sprendimų autoriais,“ – pastebi Sandra Karnilavičiūtė.
Austėja papildo, kad ilgalaikis regionų KKI augimas remiasi ne vien infrastruktūra, o kompetencijomis ir ryšiais. Ji pabrėžia, kad jaunas žmogus, gavęs prasmingą vaidmenį, prisiriša prie vietos ir net išvykęs dažnai išlaiko ryšį su miestu. Tokius gyvus ryšius ji vadina „lėtu kapitalu“, kuris grįžta per metų metus idėjomis, partnerystėmis ir sugrįžtančiomis iniciatyvomis.
Kokias duris atveria KKI akceleratorius?
Tam, kad šis „lėtas kapitalas“ augtų visoje Lietuvoje, startuoja „Kūrybinio verslo akceleravimas“ – kompleksinis penkių programų ciklas. Pasak Austėjos, tai logiškas ir reikalingas žingsnis siekiant stiprinti sektoriaus kompetencijas, suteikti mentorystę, padėti susidėlioti veikimo planą, paruošti kūrėjus ir verslus eksporto, e-komercijos, žiedinės ekonomikos ar ArtTech iššūkiams. Ji pabrėžia, kad programos orientuotos į praktinę naudą ir pritaikomumą skirtingoms KKI situacijoms.
Mentorystė ir tinklaveika jaunam kūrėjui yra tarsi greitintuvas.
Pirmoji projekto programa, „Kūrybinio verslo pre-akceleratorius“, startuos jau netrukus. Jos dalyviai gaus praktinius mokymus 10 temų, individualias verslo mentorystės sesijas, personalizuotą ekspertinę pagalbą augimo strategijai, galimybę pristatyti savo veiklą Demo Day ir užmegzti ryšius su potencialiais partneriais, investuotojais bei mecenatais. Visą procesą lydi skaitmeninė „įrankių dėžė“: kontaktų gidas, partnerystės kortelės, galimybių kalendorius, dokumentų ir licencijų šablonai, savidiagnostikos testai, ekspertų bazė ir mokymų medžiaga.
Pasak Sandros, mentorystė ir tinklaveika jaunam kūrėjui yra tarsi greitintuvas – jos padeda per trumpesnį laiką pereiti kelią, kurį kitaip tektų nueiti per daugelį metų. Tokios patirtys suteikia ne tik praktinių įgūdžių, bet ir pasitikėjimo savo idėjomis, kuris dažnai būna lemiamas pirmuose žingsniuose.
„Akceleratorius gali paspartinti idėjų įgyvendinimą, sustiprinti vietos tinklaveiką ir suteikti saugumo jausmą. Mentorystė ypač svarbi: jauni kūrėjai dažnai turi idėjų, bet stokoja pasitikėjimo ar aiškaus plano. Kai šalia yra patyręs žmogus, atsiranda rėmas, kuriame lengviau suprasti savo kryptį, įsivertinti žingsnius ir pamatyti, kad tavo idėja gali judėti,“ – įsitikinusi Sandra Karnilavičiūtė.
Kryptingas investavimas į KKI žmones duoda ilgalaikius rezultatus.
Austėjos teigimu, kryptingas investavimas į KKI žmones duoda ilgalaikius rezultatus – būtent tai parodė Kauno patirtis po 2022-ųjų. Ji viliasi, kad projektas regionams padės atrasti autentišką balsą, o kūrėjus drąsins likti vietoje ir kurti čia, o ne vien eksportuoti talentą. Tai svarbu ne tik kultūros plėtrai, bet ir ekonomikos bei bendruomenių atsparumui.
Atrankos į „Kūrybinio verslo akceleravimo“ programas prasideda 2025 m. IV ketvirtį, o mokymai vyks iki 2027 m. IV ketvirčio. Dalyvauti kviečiami kūrėjai ir kūrybiniai verslai, tiek pradedantys, tiek pažengę, iš visos Lietuvos. Programų temos pritaikomos dalyvių poreikiams, kad kiekvienas gautų tai, kas jam aktualiausia – nuo verslo modelio ir rinkodaros iki eksporto, e-komercijos ar ArtTech.
Daugiau informacijos ieškokite kki.inovacijuagentura.lt
Projektą „KKI akceleravimo veikla fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms VVL regione ir sostinės regione“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga.
