Knygos autorius Oliveris Moody, žurnalistas ir vienas ryškiausių šiuolaikinių Europos geopolitikos apžvalgininkų, savo profesinėje veikloje ir kūryboje puikiai suderina gilų istorijos, kultūros ir politikos supratimą su šiuolaikinės žurnalistikos dinamika.
Oksfordo universiteto absolventas, nuo 2018 m. vadovauja laikraščių „The Times“ ir „The Sunday Times“ Berlyno biurui, nušviečia ne tik Vokietijos, bet ir Skandinavijos, Vidurio Europos, Baltijos šalių aktualijas. Kartu su istorike Katja Hoyer jis veda Körberio fondo tinklalaidę „The New Germany“ („Naujoji Vokietija“), 2024 metais buvo Berlyno socialinių mokslų centro (WZB) reziduojantis žurnalistas.
Tik pasirodžiusi 2025 metų birželį O.Moody knyga „Baltija: Europos ateitis“ iškart sulaukė teigiamų akademinės ir politinės aplinkos atsiliepimų. Knyga verčiama į lenkų, kinų, japonų, estų, vokiečių, latvių, italų kalbas.
Puikiai parašytoje, išmintingai argumentuotoje knygoje devynios prie Baltijos jūros esančios šalys yra ne tik istorinis Rusijos agresijos mūšio laukas, jos taipogi gimdo idėjas, kaip atgaivinti Europą. Kiekviena Baltijos šalis, suformuota per pastaruosius šimtą metų, siūlo prisitaikymo, vilties ir klestėjimo pamokas.
Rašydamas knygą, Oliveris Moody ne kartą lankėsi Lietuvoje. Knygos skyriuje „Hobitai. Lietuva ir mažųjų valstybių stiprybė“ autorius rašo apie tai, kaip Lietuva patyrė sovietų ir nacių okupacijas, masines deportacijas, partizaninį pasipriešinimą ir ilgą kovą dėl nepriklausomybės.
Geriausia žinia – knyga jau pasiekė lietuvių skaitytojus, kurie turės puikią progą susitikti su iš Berlyno į Vilniaus knygų mugę atvyksiančiu autoriumi vasario 28 d., 11 val., Litexpo 5.3 salėje. Oliverį Moody kalbins ir renginį moderuos žurnalistas Audrius Ožalas. Po renginio skaitytojai kviečiami susitikti su knygos autoriumi Nacionalinės bibliotekos stende (5 salė D22).
Ruošdamasis susitikimui su lietuvių skaitytojais Vilniaus knygų mugėje, Oliveris Moody kalba apie tai, kas yra svarbiausia jo knygoje: „Džiaugiuosi, kad šią knygą lietuviškai išleido Lietuvos nacionalinė biblioteka. Iš esmės mano knyga yra apie du dalykus. Pirma, Baltijos regionas nėra tik tuščia vieta Europos žemėlapyje, kurią sudaro izoliuoti blokai, tokie kaip Šiaurės šalys ir Baltijos valstybės. Tai regionas, kuris ne tik pats savaime yra labai įdomus, bet ir bene labiausiai susietas regionas planetoje, kuriame Vokietija, Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalys sudaro vieną visumą.
Antra, kaip rodo knygos pavadinimas, Europos ateitis bus nuspręsta Baltijos šalyse. Ir ne tik dėl Rusijos pavojaus, bet ir todėl, kad dėl savo istorijos ir geografinės padėties šios priešakinėje linijoje esančios šalys yra daug geriau prisitaikiusios prie šio dešimtmečio iššūkių nei Vakarų europiečiai nestabilumo ir grėsmės akivaizdoje. Jei ir yra išeitis iš dabartinės Europos tapatybės krizės, manau, kad tas kelias veda per Baltijos regioną“.
„Tai pirmoji knyga, paaiškinanti, kodėl šios šalys yra vienos išradingiausių Vakarų kaimynių. Kalbėdamas su ministrais pirmininkais, prezidentais, generolais, žvalgybos pareigūnais, verslo lyderiais, paprastais žmonėmis ir įtraukdamas istoriją, politiką bei reportažus Oliveris Moody atseka naują didžiųjų valstybių konkurencijos atspirties tašką,“ – rašoma ketvirtajame knygos viršelyje.
Knygos epilogą autorius pradeda cituodamas lietuvių poeto Tomo Venclovos, laišką Czesławui Miłoszui, rašytą aštuntojo dešimtmečio pabaigoje: „Vaikystėje turėjau labai stiprų, nors ir miglotą, jausmą, kad pasaulis yra sutrikęs, suluošintas, apverstas aukštyn kojomis. Vėliau pradėjau manyti, ir vis dar manau, kad lig šiol gyvename po pasaulio pabaigos, tačiau tai neatleidžia mūsų nuo atsakomybės“. Tarsi dar kartą pagrįsdamas atsakymą į klausimą, kodėl rašė šią knygą, autorius teigia, kad „vienas iš dviejų pagrindinių šios knygos argumentų yra tai, kad Baltijos regiono valstybės buvo įvairiais būdais priverstos išsiugdyti būtent tokį visapusišką ir giluminį atsparumą, kurio šiuo metu trūksta kitoms Vakarų šalims. Kitas argumentas yra tai, kad jos pačios tampa nauju galios centru“.
Iš anglų kalbos knygą išvertė Elena Belskytė, redaktorė Ilona Čiužauskaitė, dailininkas Saulius Bajorinas. Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
