-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Dulkys ir S.Kairys pristatė naują projektą: gydytojai vienišiems senjorams galės išrašyti Socialinį receptą

Penktadienį kultūros ministras Simonas Kairys ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė pradedamą vykdyti bandomąjį Socialinio recepto projektą. Jis siūlo senjorams, jaučiantiems lengvus nerimo ir depresijos simptomus, nukreipti mintis į kultūrines veiklas ir taip stiprinti savo psichikos sveikatą.
Simonas Kairys, Arūnas Dulkys
Simonas Kairys, Arūnas Dulkys / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Socialinį receptą išrašys šeimos gydytojai ar jų komandos nariai, esant poreikiui, galės nukreipti senjorus į veiklas, kuriose jie galės turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių.

Tiesa, ši programa skirta tik pensinio amžiaus žmonėms, nes jie mažiausiai aktyvūs visuomeniniame gyvenime, pabrėžė Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorė Indrė Krivickaitė.

Jį galima gauti ir internete čia.

Kol kas projekte gali dalyvauti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų gyventojai. Kitais metais ministerijos žada įtraukti 11 savivaldybių, dar kitais – 22.

Dalyvavimas Socialinio recepto iniciatyvos veikloje nemokamas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Socialinio recepto projekto pristatymas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Socialinio recepto projekto pristatymas

Į Lietuvą atpūtė skandinaviškas oras

Spaudos konferencijoje A.Dulkys pažymėjo, kad lyginant su kitomis amžiaus grupėmis Lietuvoje senjorai yra vieni vienišiausių visoje Europoje: „Džiaugiuosi, kad su šiuo projektu į Lietuvą ateina skandinaviškas, grynas, sveikas oras.“

„VU mokslininkai atliko tyrimą, kuris, deja, rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės turi vienas pesimistiškiausių nuostatų visoje Europos Sąjungoje, – tęsė A.Dulkys. – Vienatvės pojūtis veda prie žalingų įpročių, be to, socialinis, ekonominis ir dvasinis skurdas visada veikia kartu. Jeigu žmogus yra vienišas, tai jis nemato kitos išeities, kaip alkoholis, savižudybės... Nyderlanduose buvo pastebėta, kad tokie žmonės užplūsta kitas įstaigas, Lietuvoje tai yra poliklinikos, ligoninės.“

„Kalbėdamasis su medikais dažnai girdžiu: Mes tikrai turime tokių žmonių, tačiau negalime išrašyti jiems vaistų, tokio siuntimo neturim“, – dalijosi A.Dulkys.

Ministro nuomone, šį projektą įgyvendinti yra svarbu ir dėl demografinių rodiklių: „Jie rodo, kad per kokius 10–15 metų Lietuva pagal gyventojų struktūrą taps seniausia Europos Sąjungos valstybe. Tai reiškia, kad aptartos problemos turi tendenciją tik dar labiau augti.“

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arūnas Dulkys
Lukas Balandis / BNS nuotr./Arūnas Dulkys

Šeimos gydytoja Justė Latauskienė šį projektą vertina ypač teigiamai: „Ateina pacientai, jiems yra blogai, jie kenčia, jie turi ligų, ir somatinių, ir psichinių, tačiau negali jam padėti psichologai, nes priežastis, kodėl žmogus susirgo, yra ne genetinė, bet socializacijos trūkumas bei nepatenkinti kultūriniai poreikiai.“

„Gydytojo našta yra ne pacientai, bet tai, kad negalime padėti“, – tęsė J.Latauskienė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Justė Latauskienė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Justė Latauskienė

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas: „Muziejaus terpė nėra statiniai objektai, nuo kurių kartais pavalomos dulkės, bet prasminga socializacija užsiimantys žmonės.“

Jis pažymėjo, kad žmonės dažniausiai tiesiog nežino, kad į muziejų gali ateiti kiekvienas: „Muziejus nebėra šventovė, kurioje renkasi vien išrinktieji, jis yra diskusijų aikštė, universitetas, kuriame visi, nuo mažųjų iki vyriausiųjų, gali išreikšti savo nuomonę.“

Kiek pinigų skirta šiam projektui?

15min pasiteiravus, kiek šio projekto įgyvendinimui skirta pinigų, S.Kairys teigė: „Einame klaidingu keliu iškart klausdami, kiek prireiks pinigų. Taip užsidengia pati idėja.“ Ministras patikslino, kad bandomajame projekte dalyvauja Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos, pasiūliusios daugiau nei 50 įvairių senjorams pritaikytų kultūros, edukacinių veiklų.

„Kai sąveikauja dvi sistemos, tai turės atsispindėti ir biudžete, tačiau jau kitų metų“, – komentavo ministras.

Visgi, S.Kairio nuomone, kultūrinių veiklų pasiūla šiuo metu Lietuvoje yra didžiulė, tad iššūkiu tampa jas suvaldyti.

„Ne veltui įvyko Muziejų įstatymo pakeitimas – Lietuvoje muziejai nebėra eksponatų saugojimo institucijos. Tai yra susitikimų, bendruomenių vieta. Mano galva, pati didžiausia siekiamybė kultūros srityje yra auditorijų plėtra. To poreikis atsiskleidė dalyvaujant daugybėje renginių. Jie laikosi ant labai aiškaus skaičiaus inteligentiškų žmonių, kurie tiesiog visur eina. Bet tai tėra iliuzija, kad kultūrinis gyvenimas yra labai aktyvus“, – kalbėjo jis.

„Ši idėja yra gera, o jau visi kiti buitiniai ir praktiniai dalykai tegul lieka mūsų su sveikatos ministru žinioje“, – 15min teigė kultūros ministras.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Simonas Kairys
Lukas Balandis / BNS nuotr./Simonas Kairys

A.Gelūnas taip pat reagavo į klausimą: „Man neatrodo, kad mes kaip muziejus darytume ką nors papildomo. Mums tiesiog aktualu, kad vyresnio amžiaus lankytojai būtų efektyviai informuojami. Kaip ir buvo sakyta, dauguma galvoja, kad muziejus – tai ne jiems, nesąmonė arba kažkas apgaus... Tegul lankytojai iki mūsų tik ateina! Ir mes jau žinosime, ką daryti.“

Jo nuomone, papildomi finansai būtų reikalingi tik transportui, skirtam padėti sunkiau vaikštantiems senjorams pasiekti kultūrines įstaigas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arūnas Gelūnas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Arūnas Gelūnas

Kultūros prieinamumas regionuose

15min teiravosi, ar ministrai jau turi planą, kaip Socialinis receptas veiks atokesnėse Lietuvos vietovėse, kuriose nebūtinai žmonėms prieinamas profesionalus menas.

„Kaip jau buvo užsiminta, ne tik šis projektas, bet atskiros savivaldybės sprendžia. Šis projektas, mano galva, yra svarbus tuo, kad pagaliau atsirado horizontalus bendradarbiavimas tarp ministerijų. Tai nereiškia, kad kitos institucijos to nedaro. Aktyviai važiuodami į regionus bandome kalbėti, kad kultūra iš principo yra vertybė, kurią galima naudoti vienišiems žmonėms“, – į klausimą atsakė S.Kairys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius