Kaip teigė R.Kačkutė, karas Ukrainoje – viena svarbiausių šių dienų temų ir kad gerai susikalbėtume reikia kalbėti apie kalbą ir pavadinimus: „Ne paslaptis, kad istorija yra naudojama dezinformacijai. Karo Ukrainoje atveju istorija yra naudojama pateisinti agresijai, ir vartojami tam tikri terminai, kurie mus klaidina. Kai rengiame parodą „Kijevo Rusia. Pradžia“, ieškojome, kaip pavadinti reiškinius taip, kad žmonės suprastų, apie ką kalbama.“
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Paprašytas apibendrinti diskusijos problemą A.Bumblauskas teigė, kad dabartinės Rusijos Federacijos rusai yra rosijanai, maskovitai, maskoliai, o mūsiškiai Lietuvos rusai ir yra vadinami rusais. Jo nuomone, problema yra labai paprasta: „Štai paskambina man žymus publicistas, knygų autorius Ramūnas Bogdanas ir sako: „Alfredai, rašomės, kad panaikintų Rusų gatvę Vilniuje. O problema tame, kad ji yra ne rosijanų, maskolių, maskovitų, o mūsų rusų gatvė. Tie rusai, kuriuos Vytautas 1414 metais pasiuntė į Konstancą <...>. Aš nenoriu V.Putinui atiduoti mūsų rusų. Taškas.“
A.Bumblauskas pateikė pavyzdį. Antai su istoriku Sigitu Narbutu jiedu leido Pranciškaus Skorinos Bibliją, kurią pavadino „Rusėnų Biblija“. Bet štai pats Vilniaus vyskupu dirbęs ir save lietuviu laikęs P.Skorina Prahoje leido „Біблія руска“ (liet. „Rusų Biblija“): „Žodis „rusai“ yra jo žodis, vadinasi rašydami „Rusėnų Biblija“ šiek tiek modernizavome. Mano siūlymas ir buvo rusų vardo neatiduoti Maskvai.“
„Mano pasiūlymas vadinti Rusijos Federaciją „Rosija“ nėra idealus, turiu įtarimą, kad čia dvelkia polonizmu, – teigė A.Bumblauskas. – Bet ir reikėtų lenkams pavydėti, nes lietuvių kalba, šiuo atveju, yra ubagiška. Nepykit už tą žodį, nes mums visi yra „rusai“. O štai kaip lenkai sako? „Język rosyjski“ (liet. rosijanų kalba) ir „język ruski“ (liet. rusų kalba).“
E.Jakilaitis paklausė iš kur kilo žodis „rusėnai“? „Aš puikiai atsimenu, kaip kilo šis žodis. Tai literatūrologo Dariaus Kuolio idėja. Pasak jo, „buvo kupiškėnai, anykštėnai, o kodėl negali būti rusėnai?“ viskas labai vietoje čia, o tik vėliau atsirado atitikmenys.“
Valstybiniai pavadinimai Lietuvoje keičiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimu, atkreipė dėmesį E.Jakilaitis. Tad situaciją komentavo V.Meiliūnaitė: „Jokio naujo žodžio įvedimas tol, kol nėra susitarta dėl sąvokų, kuri tuo žodžiu įvardijama, neduoda rezultatų. Žinoma, reikia kalbėti, bet, pirmiausia, reikia pradėti nuo to, kad susitartume, kas yra kas, bei pradėtume šviesti vieni kitus.“
„Mes turime žinoti, kas ir kada buvo Kijevo Rusia ir kad iš jos išaugo ta Maskvos kunigaikštystė ir XVIII a. pradžioje. ta pati Rusijos imperija prašė nebevadinti jų maskoliais, mat jie oficialiai yra Rusijos imperija. Jie bandė šitai įtvirtinti diplomatiniais keliais, bet aš matau tokią problemą. Mes pradedame nuo išorės, t.y. žodžio ir ne tiek daug dėmesio skiriame turiniui, todėl labai džiaugiuosi paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Ji tikrai leidžia susiformuoti žinojimą apie tai, kaip ta istorija iš tikrųjų klostėsi“, – kalbėjo V.Meiliūnaitė.
„Sprendžia ne kalbininkai, ne politikai, o visuomenė“, – tęsė kalbininkė.
