Vienu svarbiausių vakaro akcentų tapo Vilniaus miesto mero premijos įteikimas. Šiemet ji skirta poetui Edmondui Kelmickui už eilėraščių knygą „Tėvynės ieškojimas“. Laimono Noreikos apdovanojimas šiemet įteiktas aktorei Aldonai Bendoriūtei.
Atsižvelgdama į simbolišką aplinkybę, kad šiemet minimas Laimono Noreikos šimtmetis, o nuo jo mirties sukanka lygiai devyniolika metų, laureatė pasidalijo asmeniniu prisiminimu. Ji pasakojo, kad būdama šešiolikos dalyvaudavo raiškiojo skaitymo konkursuose ir vieną dieną netikėtai buvo pakviesta į mokyklos direktoriaus kabinetą, kur jos laukė pats Laimonas Noreika. Tuomet jam, mokytojai ir direktoriui ji deklamavo eilėraštį, o po kelerių metų su garsiuoju aktoriumi susitiko jau kaip kolegė Eimunto Nekrošiaus spektaklio repeticijose. Festivalio uždarymo vakare Aldona Bendoriūtė perskaitė tą patį Maironio eilėraštį, kurį kadaise deklamavo Laimonui Noreikai mokyklos direktoriaus kabinete.
Savo kūrybą vakaro metu skaitė šių metų „Poezijos pavasario“ laureatė Giedrė Kazlauskaitė, apdovanota už poezijos rinkinį „Marialė“, ir Maironio premijos laureatas Gvidas Latakas, įvertintas už knygą „Gavendos“.
Baigiamajame vakare taip pat dalyvavo Dionizo Poškos premijos laureatas Rokas Drukteinis, apdovanotas už knygą „Erškėčių pakrašty“, ir Zigmo Gėlės premijos laureatė Alina Borzenkaitė, įvertinta už rinkinį „Undinės žvejoja“.
Kūrybą skaitė ir moksleivių poezijos skaitymų konkurso „Augu su eilėraščiu“ laureatė Rimtė Rabašauskaitė, besimokanti Vilniaus Karalienės Mortos mokyklos antroje klasėje. Jai buvo įteikta žurnalo „Metai“ redakcijos ir poeto, žurnalo vyriausiojo redaktoriaus Antano Šimkaus įsteigta Algimanto Baltakio premija.
Prie skaitančiųjų prisijungė žurnalo „Nemunas“ prizu apdovanotas Dominykas Andriuškevičius. Tarp vakaro dalyvių buvo ir poetas Sigitas Birgelis, vienas ilgamečių „Poezijos pavasario“ Lenkijoje organizatorių. Šiemet kaimyninėje šalyje vyko jubiliejinis, keturiasdešimtasis festivalis, per keturis dešimtmečius tapęs reikšminga Lenkijos lietuvių kultūrinio gyvenimo dalimi.
Renginyje paminėti ir kiti šiemet įvairiomis literatūros premijomis įvertinti autoriai. Salomėjos Nėries premija skirta Justui Jasėnui už poezijos knygą „Sakų lietus“, Jono Aisčio premija – Vytautui Kazielai už knygą „Juodi išbaidyti žvėrys“, o geriausia metų vaikų poezijos knyga pripažinta Jono Liniausko „Žvaigždžių garažas“. AP galerijos prizas už poezijos sklaidą skirtas literatūrologei Neringai Butnoriūtei. „Poezijos pavasario“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ įsteigtas prizas už geriausią festivalio almanacho esė atiteko Gasparui Aleksai už tekstą „Žvėrynas: ir bohemos, ir būties metafora“. Festivalio prizas už poezijos vertimus iš slovėnų ir kroatų kalbų skirtas Kristinai Tamulevičiūtei, o už vertimus į lenkų kalbą – Dominykui Jagielkai.
Baigiamajame vakare skambėjo ir užsienio poetų kūryba. Savo eiles skaitė latvių poetas Aivaras Eipuras, kurio kūrybą lietuviškai perteikė Vladas Braziūnas, viešnia iš Estijos Maarja Kangro, kurios poeziją vertė Agnė Bernotaitė, lenkų poetas Jerzy Jarniewiczius kartu su savo kūrybos vertėja Birute Jonuškaite, prancūzų poetė Marie Ginet, kurios eilėraščius į lietuvių kalbą išvertė Dainius Gintalas, ir britų poetas Adamas Horovitzas, jo kūrybą vertė Kornelijus Platelis.
Per dvi savaites „Poezijos pavasaris“ pakvietė į maždaug 130 renginių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o baigiamasis vakaras Šv. Kotrynos bažnyčioje tapo simboline šios poezijos šventės kulminacija.
