Apšildyti egzotišką scenos viešnią ryžosi aistringasis Eduardo Gimenezas su grupe – šokių mokytojas ne tik pajudino klubus, bet ir traukė dainas lotynų ritmais. Stebėdami liejamą ir nuolat nosine nuo veido braukiamą prakaitą, žiūrovai buvo priversti apšilti ar bent įsivaizduoti tropinį karštį.
Belaukiant C.Evoros, publikai teko keliasdešimt minučių žiūrėti reklamas – kai kuriems žiūrovams pritrūko kantrybės ir jie ėmė šaukti: „Nenorim reklamos, norim koncerto!“ Jų noras netrukus išsipildė – scenoje pirmiausia pasirodė aštuoni tamsiaodžiai muzikantai, o po uždegančios dainos susirinkusiems pasirodė ir 68-erių dainininkė.
Dainininkė su žiūrovais bendravo ne žodžiais, o kūno kalba – lietuviai pasveikino jos sugrįžimą garsiais plojimais. Tačiau portugalų ir kreolų kraujo turinti atlikėja, garsėjanti specifinėmis dainomis – mornomis, pasirodė šiek tiek nuvargusi. Nors jos dainos džiugino žiūrovus ir šildė lapkričio Lietuvą, Cezarios veidas išdavė silpnumą. Vis dėlto tai neleido jai sulaužyti tradicijos dainuoti basai – kasytes susipynusi močiutė blizgėjo taškuotu kostiumėliu ir privertė lietuvius atsipalaiduoti.
