Net nepasiekus įėjimo į parką, įprastą Geležinio vilko gatvės gausmą nustelbia tūkstančiai moksleivių balsų – vyksta visos Lietuvos jaunimo chorų repeticija. Šiomis dienomis dalyvių grafikai be galo įtempti – repeticijos trunka nuo ankstyvo ryto iki pat pat vėlyvo vakaro. Net 14 valandų. Pertraukų ganėtinai mažai, tačiau net ir kiek pavargę vaikai noriai sutinka pakalbėti apie renginį, laukiamą visus metus.
Garsas ir didybė
Choro „Ugnelė” merginos Austėja, Giedrė, Beatričė (17 m.) ir Marta (18 m.) teigia, kad Dainų šventė joms yra vienas didelis vakarėlis: „Garsas, masė, didybė, milžiniška jėga iš estrados – štai kas traukia. Toks įspūdis, kad gali net ir nežiūrėti į natas ar žodžius – juos tą akimirką žinai iš savęs, o bendrumo jausmas neapsakomas.“
Šio renginio metu jos vilki tautinius kostiumus, kas, anot jų pačių, skatina ir patriotiškumo jausmą.
Neatmesdamos galimybės, kad kažkada gali būti nutrauktas finansavimas šiam renginiui, merginos lieka optimistiškos – jų manymu, vis tiek daugybė žmonių susiburtų ir drauge kurtų šventę, kadangi dalyvauti yra taip smagu ir gera.
Traukia – bendrumo jausmas
Jau aštuntą kartą Dainų šventėje (ne tik moksleivių, bet ir suaugusiųjų) penkiolikmetes iš Šiaulių Ramunę ir Ugnę dalyvauti skatina galimybė pabendrauti su žmonėmis iš kitų miestų ir bendrumo jausmas.
Merginos vertina patirtį gyventi atskirai be tėvų mokyklose, kas įrodo, kad ne visada gyvensi su visais patogumais ir tam tikra prasme paruošia gyvenimui.
„Kas traukia žiūrovą? Didelė masė vaikų, nes tai atrodo įspūdingai“, – sako jos.
Sunku suskaičiuoti
Vilniečiai – septyniolikmetis Kamilis ir aštuoniolikmetis Erikas – paklausti, kelinta jiems tai dainų šventė, mėgino suskaičiuoti, tačiau galiausiai patikino, kad tai tikrai ne pirmoji ir, be jokios abejonės, dar ne paskutinioji. Būdami savanoriais jie kuruoja chorus, jų judėjimą estradoje.
„Įdomumas tame, kad pagaliau sužinai, kodėl būna tokios spūstys – visa tai leis žvelgti kiek atlaidžiau, kai vėl dalyvausim kaip choristai“, – sako jie.
Vaikinai tvirtina, kad didelių masių valdymas moko greitai suktis iš padėties ir staigiai spręsti problemas. Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ypač įdomu dainuoti skirtingų regionų muziką: „Šventė negali išnykti – tai yra palikimas, tradicija, kuri garsina lietuvių tautą.“
Svarsto apie savanoriavimą
Liepaičių choristės Aistė, Ieva ir Monika dalyvauja ketvirtą kartą dėl to, kad tai tradicija. Net ir tada, kai nebedainuos chore, Aistė svarsto apie savanoriavimą šiame renginyje.
Didžiausiu iššūkiu merginoms atrodo ne orai, bet laukimas eilėse ar ilgai trunkančios repeticijos. Jos atkreipia dėmesį, kad anksčiau vykusiose eisenose buvo be galo smagu matyti žmones, besišypsančius ir besidžiaugiančius jų dainavimu.
„Atlikti dainas su įžymiu atlikėju be galo smagus jausmas, nes tada atrodo, kad tiek jis, tiek visi chorai yra lygiaverčiai“, – teigė viena iš merginų.
Liepaičių choristės Aistė, Ieva ir Monika dalyvauja ketvirtą kartą dėl to, kad tai tradicija.
Skatinimas grįžti
Kauno choro „Giesmė” nariai teigia, kad dalyvavimas tokiame renginyje yra puiki galimybė susipažinti ir susibendrauti su kolektyvu. Vieną iš vaikinų stebina nauji žanrai, nes jam dainų šventė – tai liaudies muzika.
Dauguma jaunuolių sutiko, kad dainų šventė yra priemonė, skatinanti emigravusius lietuvius grįžti atgal bent šiai dienai, liepos 6-ąjai, ar bent jau prisiminti savo tėvynę.
Nepaisant to, kad dainuoti tikrai mėgsta, trylikametės Kamila ir Vlada iš Klaipėdos, pripažįsta, kad šventė šiek tiek vargina – tiek repeticijų ilgiai, tiek žmonių masės.
Viena iš mergaičių sutiko: „Keliauti traukiniu, ypač su draugais, į Vilnių tikrai smagu.“, o dešimtmetei Godai labiausiai patinka šventės metu atliekamos dainos, nes jų tekstai visi yra apie Lietuvą.
Netrukdo net lietus
Molėtų gimnazijos choristai Gražvydas (18 m.), Giedrius bei Deividas (16 m.) be perstojo linksi: „Čia labai faina, tikrai be galo smagu, lietus netrukdo.“
Vaikinams tai pirma tokia Dainų šventė, į ją atvyko savo noru. Žanrų įvairovė tikrai pritraukia daugiau žmonių, nors vienas iš jaunuolių pripažino, kad jo manymu, liaudies dainos yra daugiau senesniems.
Vaikinai tikino, kad šiek tiek atsibosta visą dieną stovėti tame pačiame kvadratiniame metre arba nuolatos kartoti dainas, tačiau paklausti, ar jie laiko save patriotiškais, visi vienbalsiai pareiškė, kad tikrai kovotų už tėvynę, jei to prireiktų.
Penkiolikmetis Vincas iš Vilniaus Jėzuitų gimnazijos choro „Krantas“ teigia, kad smagu, kai visa masė dainuoja tą patį kūrinį, jaučiamas bendrumo jausmas.
„Ne kiekvieną dieną pamatysi tiek daug jaunimo vienoje vietoje“, – antrino jam keturiolikmetis Jurgis, dainuojantis „Ąžuoliuke“.
Tuo tarpu jo bičiulis Adomas sutiko, kad valstybės garsinimui svarbus patriotiškumas, o dainų šventė ir garsina, ir skatina tautiškumą.
Kviečiame pajusti bendrumo jausmą bei prisidėti prie moksleivių džiaugsmo jau liepos 6-ąją 18 val. Vilniaus Vingio parke, kur vyks dainų dienos renginys „Tu mums – viena“.
