Kaip miestai atsispindi literatūroje?
Šių metų „Open Books“ festivalio šūkis – „Literatūra, miestas, gamta“, tad ir atidarymo renginys spalio 23 dieną prasidės diskusija apie tai, kaip miestai atspindimi literatūroje.
„Tai, kaip mes matome, jaučiame miestus, dažnai suformuoja ir literatūra. O ir daugybė rašytojų yra prisipažinę, kad rašant knygas patys miestai, jų atmosfera tarsi diktavo, kokie jų kūriniai turėtų būti. Koks Vilnius yra mūsų rašytojų knygose? Kokius jo virsmus matome? Į kokias urbanistines keliones mus nuveda knygos – apie tai bus kalbama šioje diskusijoje“, – sako festivalio programos vadovas Audrius Ožalas, kuris ir moderuos šį pokalbį.
Neseniai pasirodė Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas!“, skirta Ričardo Gavelio kūrybai, ji ir taps diskusijos atspirties tašku. Kaip yra sakiusi J.Čerškutė, būtent Vilnius, pasirodantis įvairiais pavidalais, yra svarbiausias „Vilniaus pokerio“ kūnas. Baugus, tamsus, mistifikuotas – toks Vilnius šio rašytojo kūryboje, ir tai nemaža dalimis suformavo ir mūsų literatūrinį šio miesto supratimą.
Diskusijoje dalyvaus ir architektūros tyrinėtoja Marija Drėmaitė, savo kūriniuose nagrinėjanti, kaip kito miesto veidas, kaip jį bandė formuoti kiekviena valdžia. „Kiekviena valdžia, besikeičiantys istoriniai laikotarpiai paliko daug sluoksnių. Dabar miestą galime skaityti ir sluoksniais versti kaip knygą“, – sako M.Drėmaitė.
Šiuolaikinės kultūros tyrinėtojas Jurijus Dobriakovas diskusijoje kalbės apie literatūrinį Vilnių, jo fenomeną ir tai, ką atrandame lupdami jo sluoksnius, o prisiekęs skaitytojas, komikas Paulius Ambarzevičius dalinsis savo mintimis apie tai, kokius miestus jis randa knygose ir kaip tai keičia supratimą apie juos.
Ši diskusija, o vėliau įvyksiantis muzikinis dviejų rašytojų, tėvo ir sūnaus – Gintaro ir Dovydo Grajauskų – performansas įsuks lankytojus į miestietiškus ritmus.
Kultūrininkų protestai: kas jais pasiekiama?
Diskusijos aktualiomis temomis vyks pagrindinę festivalio dieną, spalio 25-ąją. Viena jų atlieps tai, ką matome pastaruoju metu Lietuvoje – kultūros atstovų protestus. Menininkai, reaguodami į svarbias visuomenės, urbanistikos problemas, Lietuvoje susivienija ne pirmą kartą, tad diskusijoje „Kai menininkai išeina į gatves: ar kultūra gali pakeisti visuomenę?“ bus klausiama, kokias protesto formas kultūros atstovai pasirenka, ar jų balsas išgirstamas, kokį poveikį tai padaro valdžios sprendimų priėmimui?
„Kultūros bendruomenės žmonės jau ne kartą įrodė, kad ne dėl „didesnių atlyginimų“, o vardan vertybinių dalykų jie gali susitelkti ir stoti ginti tai, ko nesugeba apginti valdžios struktūros. Brandūs medžiai Vilniuje J. Basanavičiaus g. skvere, mylimas vilniečių kino teatras „Lietuva“, o dabar ir Kultūros ministerijos perdavimas „Nemuno aušrai“ – kultūros žmonėms tai rūpi, dėl to jie pasirengę išeiti į gatves, organizuoti protestus, rinkti parašus, principingai kovoti iki galo. Jų pilietinis aktyvumas, vertybėmis paremti veiksmai yra pavyzdys visai visuomenei. Šią diskusiją apie kultūros protestus buvome suplanavę jau anksčiau, tačiau dabar ji tapo dar aktualesnė. Diskusijos metu bus ieškoma atsakymų į klausimus – kokią galią turi kūrėjai, intelektualai? Ką gali menas?“, – sako festivalio direktorė Jurga Mandrijauskaitė.
Apie tai, kas vyksta, žiniasklaidoje skelbiama kiekvieną dieną, tačiau ši diskusija padės reflektuoti, ką ir kokiomis priemonėmis įmanoma pasiekti, ko galima pasimokyti iš istorinių patirčių, kiek kultūrinis aktyvizmas yra gajus Lietuvoje.
Šioje diskusijoje dalyvaus kultūros lauke puikiai žinomi žmonės, kurių balsai labai svarbūs ir dabartinių įvykių metu: Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, dailėtyrininkė Laima Kreivytė, menotyrininkė Agnė Narušytė, pokalbį moderuos žurnalistas Marius Eidukonis.
Literatūra grįžta į kaimą?
Per pastaruosius keletą metų sociologai, psichologai, kitų sričių atstovai pastebi, kad keičiasi mūsų santykis su miestu. Matomas noras judėti iš miesto į gamtą, o ir pačiuose miestuose vis reikšmingesnės tampa žaliosios zonos, galimybė leisti laiką gamtos apsuptyje.
Tokius procesus galima pastebėti ir literatūroje – per kelis metus išleistas ne vienas svarbus kūrinys, kuriame tapatybės ieškoma ne miestuose, o norima grįžti prie šaknų, ieškoti savęs tautosakoje, padavimuose, kaimiškoje kultūroje. Ar tai galima laikyti nauja tendencija? Ir koks tuomet santykis su miestu – kokie yra mūsų miestietiškoji literatūra? Apie tai bus kalbama šeštadienį diskusijoje „Tarp asfalto ir gamtos: ar mūsų literatūra iš miesto grįžta į kaimą?“
„Kanoniniuose lietuvių prozos kūriniuose dominuoja kaimas. Persisotinę programinio kaimiškumo ir dvasingos gamtos, epitetą „miesto rašytojas“ siejome su modernumu, šiuolaikiškumu. Dar prieš kelis dešimtmečius ilgėjomės literatūroje miesto, svajojome apie miestiškos literatūros kanoną, kol miestas netapo trendu. Šiandien viena ryškiausių lietuvių ir pasaulinės literatūros tendencijų: grįžimas į gamtą. Ar tai tėra dar vienas trendas (mada), ar šis tas daugiau? Ar jau turime miesto literatūros kanoną? Kokią reikšmę, kokias funkcijas literatūros kūrinyje atlieka erdvė?“, – sako šį pokalbį moderuosianti rašytoja, literatūrologė Virginija Kulvinskaitė.
Šiame pokalbyje dalyvaus rašytojos Jurga Tumasonytė, Ieva Dumbrytė, menininkas Darius Žiūra, literatūrologė Inga Vidugirytė-Pakerienė.
Diskusijos miesto ir gamtos tema literatūroje vyks ir penktadienį, – tądien programą festivalyje rengia „Vilnius UNESCO literatūros miestas“. Konferencija suburs literatūros, urbanistikos, ekologijos specialistus ir kūrėjus, bus diskutuojama apie tai, kaip literatūra gali padėti ugdyti tvaresnį ir sąmoningesnį ryšį tarp miesto žmogaus ir gamtos. Čia pranešimus skaitys, diskusijose dalyvaus specialistai iš Lietuvos ir užsienio.
Šių metų festivalio „Open books“ partneriai: Vilnius UNESCO literatūros miestas, Goethe’s institutas, leidyklos – „Alma littera“, „Aukso žuvys“. Festivalį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalio informacinis partneris – 15min.
Bilietai į festivalio renginius: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/festivaliai/literaturos-ir-diskusiju-festivalis-open-books-100506/
