Jaunimo miuziklo teatras – vienas didžiausių pastarųjų metų žingsnių miuziklo kultūros sklaidai Lietuvoje. Ilgus metus Lietuvos teatro meno gerbėjus pasitikdavo vienas kitas tradicinis, pagal nusistovėjusias taisykles ir normas pastatytas muzikinis spektaklis. Tikslumas, aiškumas, nepriekaištingas pasiruošimas dar niekam nepakenkė, tačiau 2014 m. susibūręs „Jaunimo miuziklo teatras“ išsikėlė aiškią ir inovatyvią misiją: populiarinti miuziklo žanrą Lietuvoje ir skatinti Lietuvos miuziklo kultūros augimą, jos įvairiapusiškumą, eksperimentus, naujų formų atsiradimą. Anot „Jaunimo miuziklo teatro“ vadovės Gytės Bartoš, teatras siekia sudaryti miuziklo kūrimo platformą, visų pirma, jaunų ir talentingų menininkų idėjų realizacijai, kadangi tik užaugus kūrėjams ir atlikėjams, galintiems kurti miuziklo žanro kūrinius Lietuvoje, toliau bus galima svajoti apie lietuviško miuziklo tolesnį vystymąsi ir kokybinį šuolį.
Teatras gimė iš didelio noro
Gytė Bartoš prisimena, kad teatras prasidėjo nuo žmonių, kurie labai norėjo, kad miuziklas Lietuvoje turėtų „tėvus“, kad miuziklo kūrėjai ir atlikėjai turėtų namus. Iš to didelio noro ir gimė balandžio 1-osios stebuklas – ir net visai ne pokštas.
„Žinoma, dar laukia nemažas kelio gabalas, kol galėsime pasigirti tokia produkcija ar menininkais kaip Londono „Westendas“ arba Niujorko „Brodvėjus“, tačiau, kaip sako, gera pradžia – pusė darbo“, – sako Gytė Bartoš.
„Ne kartą savęs klausiau kodėl ir kam reikia šio teatro. Bet yra kažkoks tiesos momentas tame, jog „Jaunimo miuziklo teatras“ yra. Tai tarsi žinojimas, kad teatras turi gimti, turi būti, augti, nes yra labai svarbus žiūrovams – tautai, kuri be galo mėgsta dainuoti ir šokti, kaip priešnuodis pastarųjų laikų demonui – augančiam savižudybių skaičiui“ ,– mintimis dalijasi teatro vadovė. Anot jos, norisi, kad toje kasdieninėje dramoje, kuri labai rimtai ir kokybiškai persikelia į dramos teatrų scenas, žiūrovas atrastų krislą gyvasties ir džiaugsmo – beprotiško, energingo, trykštančio – būdingo miuziklo žanrui.
„Kai po kiekvieno miuziklo matai išeinančius žiūrovus ir jų spindinčias akis bei šypsenas, kai žiūrovai po spektaklių pasilieka fotografuotis su aktoriais arba pokalbiui ar diskusijai apie matytą kūrinį, teatrą ir žanrą, kai vaikai, grįžę po spektaklio puola tvarkytis kiemą arba valytis dantis, supranti, kad ne veltui praleistos nemiegotos naktys arba atlikta intelektinė akrobatika, laviruojant tarp kasdieninės teatro veiklos trikdžių. Tada supranti, kad tikrai pavyko, kad norai pildosi, kad tereikia labai labai norėti ir dar labai labai stengtis, ir dar gaudyti tokius pat bepročius kaip ir pats esi, įsikibti į juos ir nepaleisti...“ , – svarsto Gytė Bartoš.
Svarbiausia komanda
Miuziklo žanras Lietuvoje vis dar susiduria su įvairiais demonais: žanro mažu žinomumu, miuziklo kūrėjų ir atlikėjų bei lėšų trūkumu, jis tapatinamas su brodvėjine kultūra, kuri neretai gretinama su blizgučiais, neskoningumu, jį lydi prastos kokybės Lietuvoje statytų miuziklų šleifas. Nepaisant šių kliūčių, „Jaunimo miuziklo teatras“ sparčiai plėtoja savo veiklą. O kokie darbai gali vykti be ištikimos, kūrybiškų minčių bei energijos kupinos komandos? Pasak teatro vadovės Gytės Bartoš, jeigu nebūtų tų, kurie gyvena, kurie kvėpuoja miuziklu ir pačiu teatru, nebūtų teatro.
Šio teatro miuzikluose susijungia jaunosios ir gyvenimo skonio jau spėjusios pajausti kartos idėjos, norai bei gebėjimai: čia jėgas vienija ne vienerių metų patirtį turintys režisieriai, choreografai, vokalo vadovai ir jaunieji Lietuvos kūrėjai bei atlikėjai. „Jaunimo miuziklo teatras“ neįsivaizduojamas be savo nuolatinės globėjos, palaikytojos, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro režisierės, asistentės ir choreografės Jūratės Sodytės-Bradauskienės.
Per dvejus metus savo nuoširdžiu darbu pasižymėjo režisieriai Albertas Vidžiūnas, Eglė Kižaitė, Dovilė Lisauskienė, Vilius Malinauskas, kompozitoriai Artūras Novikas, Karolina Kapustaitė, Vytenis Lisauskas, Vilija Mažintaitė. Įgyvendinti miuziklų užmačias ryžosi jauni ir talentingi aktoriai: Rūta Žibaitytė, Paulina Simutytė, Gintarė Kulikauskytė, Jovita Skardžiūtė, Danguolė Petrikaitė, Severina Špakovska, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Justina Kaminskaitė, Paulė Konstancija Giniotaitė, Aidas Barkauskas, Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas, Šarūnas Gedvilas, Leonas Milius bei daugelis kitų.
Ne mažiau svarbi už kadro liekanti ir tyliai veikianti jaunatviško maksimalizmo kupina teatro vadybos komanda. „Jaunimo miuziklo teatras“ vienija žmones, gyvenančius miuziklo žanro gyvumu, trykštančia energija ir įtaigumu, dėl Lietuvos miuziklo kultūros vystymosi pasiryžusius nuversti kalnus. Čia nėra vadovų ir pavaldinių – kiekvienas kuria tai, kas nori kad gimtų ir visomis išgalėmis dalyvauja kasdieninėje teatro veikloje.
Ne vienas „Jaunimo miuziklo teatrą“ vertina dėl jo teikiamos galimybės įgyti įvairialypę patirtį: bendravimą su menininkais, pažintį su muzika, vaidyba, šokiu, mokymąsi į kiekvieną kliūtį pažvelgti lanksčiai ir kūrybiškai spręsti kaip ją „peršokti“. „Jaunimo miuziklo teatras“ tartum viena didelė šeima, kurioje visi pasiryžę vienas kitam padėti, kurioje nebaisu nežinoti ir mokytis, nes siekiama vieno bendro tikslo – prikelti gerą miuziklo žanro vardą Lietuvoje.
Metai dveji – miuziklai keturi
Vos per dvejus metus „Jaunimo miuziklo teatro“ repertuare užderėjo net keturi modernūs miuziklai, kurių tematikos, pobūdžio amplitudė plati: nuo edukacinių iki eksperimentinių, nuo menančių Lietuvos mitologiją iki modernių kūrinių be žodžių. Pirmasis teatro darbas – vienos dalies eksperimentinis lietuviškas miuziklas „EX’IT”, žiūrovus pasitikęs tikrumo, netikėtų atradimų bei emocijų pliūpsniu. Pirmasis žingsnis, kaip ir teatro užmojai, buvo drąsus. Pasirinkta miuziklo forma – vien tik garsu, be jokių žodžių, judesiu išreikšti bei sukurti savo prisiminimą, išgyvenimą, veiksmą, įvykį, unikalią situaciją – neįprasta ir rizikinga. Kita vertus, tai suteikia galimybę lavinti vaizduotę, praplečia žiūrovo asociacijų lauką ir originaliai pateikia miuziklo žanro kūrinį.
Nuo pat įsikūrimo pradžios teatras daug jėgų skyrė vaikiškų edukacinių miuziklų sklaidai. Vienas jų, įvairius Lietuvos kampelius jau spėjęs aplankyti bei daug simpatijų pelnęs miuziklas „Išeik į kiemą”, pastatytas Vytauto V.Landsbergio pasakos „Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo” motyvais. Pasak miuziklo režisierės E.Kižaitės, miuziklu siekiama atkreipti jaunųjų žiūrovų dėmesį į opias gamtos užterštumo problemas, gyvuojančias jų pačių bendrame kieme, kuriame kiekvienas mėgsta žaisti, išdykauti, dalintis paslaptimis ir slėptis nuo nenorimo pietų miego. Šis kūrinys kviečia vaikus suprasti, kad tai, kas vyksta dabar, visada turi pasekmių ateityje (tiek teigiamų, tiek neigiamų).
Ne mažesnius tikslus bei siekius kelia nuotaikingas muzikinis spektaklis vaikams „Kari ir Bakterija”. Tai edukacinis miuziklas vaikams, skatinantis šmaikščiai ir linksmai prižiūrėti savo dantukus, mažiesiems suprantama kalba aiškinantis, kokią didelę žalą gali padaryti gausus saldumynų vartojimas ir dantų nepriežiūra. Režisierė D. Lisauskienė miuziklu siekė vaikams įrodyti, kad sėstis į odontologo kėdę visiškai nebaisu, svarbiausia viską daryti laiku!
Teatro planuose daugybė naujų projektų, darbų bei idėjų. Neilgai trukus dienos šviesą išvys naujausias teatro darbas „Čerai”. Šis miuziklas, statomas pagal I.Rasimavičiūtės libretą bei V.Mažintaitės muziką, savyje jungia tradiciją ir modernybę, burtus ir racionalųjį pradą, lietuviškų pasakų ir skamių motyvus bei nūdienos gyvenimo realijas.
„Pamirškite viską, ką iki šiol girdėjote apie raganas, meskite iš galvos žilus plaukus, karpas ir namelius ant vištos kojelės. Jos gyvena tarp mūsų, dėvi aukštakulnius ir dievina prabangą. Jos pavydi, nekenčia, o iš meilės gali žudyti“, – sako miuziklo režisierius V.Malinauskas. Mistika, mitologija ir burtais apipintas muzikinis spektaklis pristatys nūdienos visuomenės atspindį.
Grandioziniai darbai jau pakeliui
Dveji metai teatrui suteikė brandos, tad jo iniciatyva šią vasarą bus statomas tarptautinio garso miuziklas „RENT“ (liet. „Nuoma“). „Rent“ – tai roko miuziklas, pasakojantis apie grupę jaunų menininkų bandančių išgyventi New York‘o didmiestyje. „Rent“ buvo statytas kartai X, pabrėžiant jai aktualų komplikuotą individo santykį su visuomene, nepritarimą visuotinai priimtiems kanonams. Tai vienas pirmųjų miuziklų, įnešęs kontraversiškų, anksčiau nutylimų bei nepatogių temų į tradiciškai konservatyvią mediją – muzikinį teatrą. Čia pirmą kartą muzikinio teatro istorijoje buvo pristatyti biseksualūs ir transseksualūs personažai.
Daugelio kritikų nuomone, būtent miuziklo „Rent“ dėka, stipriai išaugo muzikinio teatro populiarumas jaunosios kartos žiūrovų gretose. Šių metų rugsėjį tarptautinio garso, daugybę apdovanojimų pelnęs miuziklas pasitiks Lietuvos teatro mylėtojus, Pagrindinius vaidmenis įkūnys Lietuvos teatro ir muzikos pasaulio žvaigždės, o pastatymui „diriguos“ įžymi tarptautinė muzikinio teatro kūrėjų komanda – režisierius Georg Malvius ir muzikos vadovas Derek Barnes.
