Europos fotografijos festivalių sąjungos, kurios steigančiuoju nariu yra „Kaunas Photo“, projektas siekė Kinijos žiūrovams ir fotografijos bendruomenei pristatyti šiuolaikinę Europos šalių fotografiją. Tarp dvidešimties šalių festivalių, Kaunas Photo surengė keturių lietuvių fotografų parodas: Vido Biveinio įvairių serijų darbų parodą, Vytauto Staniono jaunesniojo „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“, Gintaro Česonio „Tėvas Stanislovas“ ir Mindaugo Kavaliausko „Kražių portretas“.
Didžiuliame – dvidešimties metrų pločio ekrane Kinijos žiūrovams buvo parodytas 90 minučių filmas su Europos fotofestivalių sąjungos narių – Europos fotofestivalių geriausių autorių darbais. Filmo rengėjų, Lodzės Meno centro kuratorių pasirinkimu, festivalį Kaunas Photo atstovavo Kauno festivalyje rodžiusių darbus menininkų – Algio Griškevičiaus, Dariaus Jurevičiaus, Kazimiero Linkevičiaus ir australo Grahamo Millerio – darbai. Paradoksalu, kad parodų erdvėje šalia ekrano, buvo eksponuojama šio australo paroda „Priemiesčių melancholija“, kurią Lietuvos žiūrovai pamatė Kaune pirmieji 2007 m. rudenį F Galerijoje.
Solidžiame, 260 psl. Pingyao fotografijos festivalio kataloge, skirtame festivalio svečiams, Kauno fotofestivaliui ir jo pristatomiems fotografams skirta 18 puslapių.
Pingyao festivalyje padėti pagrindai naujai bendradarbiavimo tarp fotografijos organizacijų platforma – Tarptautinė fotografijos festivalių federacija, kurios atidarymo renginiuose festivalio Kaunas Photo vadovas Mindaugas Kavaliauskas buvo pakviestas pasakyti kalbą, pasidalinti patirtimi ir apžvelgti fotomeno organizacijų padėtį Lietuvoje.
Ką tik iš Kinijos grįžęs „Kaunas Photo“ festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas Pingyao festivalį apibūdino paprastai: „Pingyao festivalis pakeitė nuomonę apie tai, kas yra „didelis“ meno renginys. Parodos Pingyao festivalyje vyko buvusiose gamyklose, gigantiškose sandėliavimo erdvėse ir užėmė tūkstančius kvadratinių metrų. Šimtatūkstantinį žiūrovų srautą galėjai palyginti su migracija. Festivalio atidarymas skambėjo garsiomis politikų kalbomis, būgnų griausmu, saliutais ir buvo lydimas naktinių fejerverkų. Visur spragsintys fotografai UNESCO sąraše esančio Pingyao miesto architektūrinėje aplinkoje – tai lyg Rytų Arlis, tik daug, daug didesniu mąsteliu.“
