Kokia braziliškos kavos kelionė į Lietuvą? Kas lengvai gali sugadinti jos skonį? Ir panašius klausimus uždavėme kavinių „Green Cafe“, „Strange Love“ ir internetinės parduotuvės „Kavos Banko“ vadovui Gražvydui Vilčinskui.
– Papasakokite prašau apie braziliškos kavos ypatumus. Kuo braziliškos kavos pupelės skiriasi nuo užauginamų kitose Pietų Amerikos šalyse?
– Brazilijos kavos istorija prasidėjo 1720 metais, kai į šią šalį iš prancūzų Guanos buvo atvežti pirmieji kavamedžiai. Dabar Brazilijoje pagaminama tikrai daug kavos, tad ji ir vadinama „kavos imperija“. Kavamedžių skaičius siekia maždaug 3,97 milijardo, iš kurių 75 proc. auga mažuose ūkiuose.
Braziliškos kavos skonis priklauso ir nuo to, kurioje šalies dalyje auga kavos pupelės, ir nuo ūkio paslapčių bei apdirbimo būdo. Įdomu tai, kad Brazilijoje kavos pupelės dažniausiai džiovinamos saulėje – tai natūralus būdas, kuris suteikia joms subtilaus saldumo.
Braziliškoje kavoje galima jausti duonos, riešutų, šokolado poskonius. Pietų Amerikos kavas galima pavadinti „švelniomis“. Beje, šio žemyno kavą lietuviai mėgsta labiau nei Afrikos ar Azijos.
– Kas svarbu, kad kava iš Brazilijos plantacijos į Lietuvą atkeliautų kokybiška ir skani?
– Svarbus yra kiekvienas kavos kelio etapas – pradedant nuo dirvožemio. Štai, pavyzdžiui, mūsų plantacijoje kiekvienam medeliui įrengta speciali drėkinimo sistema, kad būtų geras derlius, pastoviai tikrinamas dirvožemis. Taigi, svarbu viskas: oras, kavos rinkėjų nuotaika, nurinkimas, apdirbimas, transportavimas ir tinkamas skrudinimas, malimas bei sumanus kavos ruošimo būdas.
– Papasakokite trumpai apie esmines Brazilijos kavos kultūros tradicijas?
– Brazilai kavos geria labai daug – nuo ryto iki vėlaus vakaro, tik pasitaikius progai. Jos geriama tiek daug, kad žodis „cafezinho“ („maža kava“) dažnai naudojamas kaip pasisveikinimas. Brazilijoje „Cafezinho“ yra labiausiai paplitęs kavos ruošimo būdas. Tai yra filtruota labai karšta kava, atnešama mažame puodelyje. Brazilai pirma užverda vandenį, tada deda kavą ir pateikia ją labai karštą. Tradiciškai brazilai kavą geria labai labai saldžią, tačiau nedaro daug kavos gėrimų variacijų, kaip, pavyzdžiui, šalta Latte ar meduolių skonio Mocha. Cukrų į kavą dažniausiai deda barista (kavos virėjas).
– Ar sunkus baristos darbas? Manote, kad kiekvienas gali juo tapti?
– Kiekvienas darbas turi savo dangiškąją ir žemiškąją pusę. Jei darbas žmogui patinka – tuomet jis nesunkus. Geras barista turi nuolat tobulėti ir lavinti savo įgūdžius. Daryti kavą išmokyti galima beveik kiekvieną, tačiau ja aistringai domėtis ir tobulėti – tikrai ne kiekvieno pašaukimas. Bus laikas, kai barista taps ypatingai garbinga profesija.
– Kaip reikėtų gerti kavą, kad pajustume tikrąjį jos skonį, galėtume mėgautis aromatu?
– Sena ir blogai skrudinta kava yra pati neskaniausia. Kaip reikėtų ją tinkamai paruošti namuose – patars mūsų kavinės baristos. Na, o jei įdomu, kaip ta pati kava gali vis kitaip atsiskleisti, taip pat pas mus galite paragauti tos pačios, tik skirtingais būdais paruoštos kavos.
– Kokių išskirtinių kavų galima paragauti „Green Cafe“?
– Kiek žinome, tai tik „Green Cafe“ galima paragauti žalios kavos, „Greenea“ kavos (50 proc. žalia + 50 proc. skrudinta), retų ir brangių kavos rūšių – „Indonesia Luwak Kayumas Estate“, „Jamaica Blue Mountain“ bei „Yemen Mocca Matari“, taip pat mūsų plantacijos kavos „Brazil Ametista Mundo Novo“.
