77 šalis aplankę artistai Lietuvoje pristatys programą, jungiančią populiarius Rytų Azijos ir šiuolaikinius scenos menus. Kiekvienas daugiau kaip du dešimtmečius kuriančios Kinijos neįgaliųjų meno trupės pasirodymas – tai unikalus kūno plastikos, judesio ir garso derinys, kurį papildo išraiškingi kostiumai bei scenos šviesų šou. Kinijos neįgaliųjų meno trupės pasirodymų negalima maišyti su cirko pasirodymais. Pasak meno kritikų, šios trupės nariai parengia neįtikėtinai aukšto lygio estetinius reginius. Savo pasirodyme atlikėjai tapybiškomis ir plastiškomis kompozicijomis atkartoja budistinius įvaizdžius, nukelia į tradicinę kinų operą, pažeria kvapą gniaužiančių kovos triukų, koncertuoja.
Garsusis šios trupės šokis „Thousand-hand Bodhisattva“, sinchroniškais rankų judesiais kuriantis Budos paveikslą, demonstruoja absoliučią jo atlikėjų judesio bei vidinio pasaulio harmoniją. Budizme 42 rankos simbolizuoja tūkstantį rankų. Negirdintys trupės šokėjai, lotoso pozoje stovi tarsi vienas asmuo su tūkstančiu rankų. Švelniu žvilgsniu, dieviškais rankų judesiais šokėjos išreiškia deivės Avalokitesvara Bodhisattva gerumą. Užjaučiančioji Bodhisattva – tūkstantis rankų globojančių kiekvieną nelaimingąjį. Simboliškai šokyje parodoma, kad dievybė turi daugybę rankų, akių ir veidų – ji galinti globoti kiekvieną, kuriam reikia pagalbos; matyti visus, kam jos reikia.
Šokio mylėtojai mėgausis ir „Povo šokiu“ , kuris Kinijoje laikomas grožio, gėrio simboliu, kiniškąja Romeo ir Džiuljetos istorija, kuri perteikiama drugelių įvaizdžiu – kinų kultūroje, drugelis yra meilės, tiksliau jaunuolių meilės simbolis.
Labai aiškiai Kinijos kultūra atsiskleidžia „Geltonosios žemės“ šokyje. Geltona spalva kinų kultūroje yra viena svarbiausių, ji siejama su žeme – tikima, gal iš geltonos spalvos kyla Yin ir Yang, visa ko pradžia ir esmė. Daugelį metų geltona spalva buvo dominuojanti imperatoriškuosiuose rūmuose, imperatorių aprangoje. Pirmasis imperatorius yra vadinamas Geltonuoju. Taip pat kinų kultūros vystymosi vieta vadinama Geltonąja plokštuma.
Ne mažiau intriguojantys, mums egzotiški ir kinų dvasią atskleidžiantys muzikiniai numeriai. Kinijos neįgaliųjų meno trupė stebins ir žavės pristatydami tradicinę Pekino operą. Pekino operoje persipina šokis, vaidyba, kovų menai, akrobatika, muzikos instrumentai, dainavimas, kalba . Kadangi visas technikas reikia sujungti į vieną darnų pasakojimą , atlikėjai turi būti labai talentingi ir darbštūs. O kaip atlikdami šį numerį „susikalba“ Kinijos neįgaliųjų meno trupės klausos negalią turintys aktoriai ir aklieji muzikantai stebina ir žavi kiekvieną.
Trupė pasirodymų metu supažindins su tradiciniais kinų instrumentais : cimbolais, kinišku smuiku Erhu, Yueqin – mėnuline gitara ir kitais – visų jų skambesys My Dream“ pasirodymuose susilieja į pasakišką Rytų muzikos orkestrą. Kokios plačios yra jų instrumentų galimybės ir kad jais galima kurti ne tik tradicinę kinų muziką atsiskleis atliekant vieną žymiausių lietuviškų kūrinių.
Trupės pasirodymai Lietuvoje vyks gegužės 1 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje ir gegužės 3 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje.
