Režisieriaus Wojteko Ziemilskio spektaklio „Vienas gestas“ premjera įvyko Varšuvos „Nowy Teatr“ per pasaulinę kurčiųjų dieną. Pasak spektaklio kūrėjų, girdintiesiems gali atrodyti, kad kurtieji yra vienalytė žmonių grupė, tačiau negirdintis lenkas nesusikalbės su negirdinčiu lietuviu lygiai taip, kaip nesusikalba ir girdintieji. Kiek kurtieji turi galimybių lankytis kine, teatre ir ką jie gali suprasti? O kaip girdėti muziką, juo labiau, ją kurti?
„Mes drauge su režisieriumi domėjomės bendrine gestų kalba, kuri vadinama „gestuno“. Ją galima būtų palyginti su esperanto kalba; režisieriaus idėja buvo sukurti spektaklį apie universalią gestų kalbą, taigi mes nėrėme į tą temą. Buvo labai įdomu, bet kai susitikome su konkrečiais aktoriais, vaidinančiais spektaklyje, kurčiaisiais, iškart supratome, kad jų gyvenimai, problemos, su kuriomis jie susiduria, žymiai įdomesnės nei pati gestų kalba“, – pasakoja Scenografas Wojciechas Pustola.
Tik pradėję kurti spektaklį jie sako sužinoję, kad yra begalės gestų kalbų – kiekviena tauta turi savo – ir reikia vertėjo, kad jie susikalbėtų. Ir spektaklyje aktoriai vaidina keliomis gestų kalbomis.
„Mes trupėje visi esame kurti žmonės, vienintelis mus skiriantis dalykas – mes visi kalbame skirtinga kalba, turiu galvoje, kad visos jos yra gestų kalbos, skirtingo lygio ar kitos versijos“, – atskleidžia aktorė Marta Abramczyk.
Spektaklyje vaidinantys keturi aktoriai nekuria personažų – jie pasakoja apie girdintiems nepažįstamą savo pasaulį, savo patirtis. Pasak trupės, į jų spektaklius ateina tiek girdintys, tiek negirdintys žiūrovai.
„Esu labai laiminga, kad į mūsų spektaklį ateina girdintys žmonės. Jiems tai kažkas naujo: daug naujos informacijos, netikėtų dalykų, kai jie žiūri ir klausosi mūsų pasakojamų istorijų“, – džiaugiasi M. Abramczyk.
Savaitgalį spektaklis „Vienas gestas“ bus rodomas „Menų spaustuvėje“. Tai pirmosios šio spektaklio gastrolės.
