Ar menas gali būti diplomatiniu tiltu? Ar jis gali padėti atkurti prarastus ryšius ir sustiprinti tarpusavio supratimą? Kodėl totalitarinės valstybės naikina ir draudžia meno kūrinius, kurie „kvepia“ laisve? Kodėl diktatoriai laiko knygas pavojingomis?
„Šis renginys ne tik suteikia išskirtinę galimybę išgirsti Svetlanos Aleksijevič nuomonę, bet ir giliau suprasti, kaip asmeniniai išgyvenimai formuoja visuomenės atmintį bei įkvepia pasipriešinimą represinėms sistemoms. Jos dokumentinė proza primena, kad istorija nėra vien praeities puslapių rinkinys, kad tai – gyva patirtis, padedanti geriau suvokti dabarties iššūkius, skatinanti tikėjimą demokratijos vertybėmis. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio dialogo ir kviečiame aktyviai įsitraukti mugės lankytojus“, – sako leidyklos „Pflaumbaum“ vadovė Neringa Levansevičiūtė.
Kovo 1 d., šeštadienį, 14 val. vyksiančioje diskusijoje „Ar menas gali tapti diplomatiniu tiltu?“ be Nobelio premijos laureatės taip pat dalyvaus fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Sutkus, poetė, meno kritikė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė, renginį moderuos žurnalistė Jolanta Kryževičienė.
„Menas kalba universalia kalba. Jis tarsi tiltas apjungia skirtingas kultūras, žmones, nepaisant jų tautybės, politinių pažiūrų. Menas, kaip ir diplomatija – veikia subtiliai, ne konfrontuodamas, o kurdamas erdvę dialogui, supratimui ir taikių sprendimų paieškoms. Diskusijos dalyviai padės suprasti šių tiltų svarbą“, – sako N.Levansevičiūtė.
Vasario 27–kovo 2 dienomis organizuojamoje jubiliejinėje, 25-oje, Vilniaus knygų mugėje diskusija vyks „Litexpo“ rūmų 5.1 konferencijų salėje, ji planuojama lietuvių ir rusų kalbomis su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Susitikti pabendrauti su S.Aleksijevič bus galima leidyklos „Pflaumbaum“ stende.
Apie Nobelio premijos laureatę
S.Aleksijevič – pasaulinio pripažinimo sulaukusi baltarusių rašytoja ir žurnalistė, 2015 metais pelniusi Nobelio literatūros premiją už „polifoninę prozą, įamžinančią kentėjimą bei mūsų laikų heroizmą“. Jos kūryba, paremta tūkstančiais realių žmonių autentiškų liudijimų, nagrinėja karo, represijų ir totalitarizmo paliktas žaizdas.
Žymiausios jos knygos – „Karo veidas nemoteriškas“, „Paskutinieji liudytojai“, „Cinko berniukai“, „Černobylio malda“ ir „Laikas iš antrų rankų“. Dokumentiniuose romanuose ji aprašo dramatiškus istorinius įvykius, apimančius Antrąjį pasaulinį karą, Sovietų invaziją į Afganistaną, Černobylio katastrofą, Sovietų Sąjungos žlugimą ir pan.
Ukrainietiškų šaknų turinti baltarusė dėl kritiško požiūrio į valdžią buvo priversta emigruoti. Po 2020 metų įvykių Baltarusijoje ji patyrė politinį spaudimą ir persikėlė į Vokietiją, kur gyvena ir šiol.
Tai jau ne pirmas kartas, kai S.Aleksijevič vieši Lietuvoje. Draugiški santykiai su šalimi bei siekis suteikti balsą moterų kūrybai paskatino ją 2023 metais Vilniuje įkurti baltarusių leidyklą „Pflaumbaum“. Toks pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – tai poetės Jauhienijos Pfliaumbaum (1908–1996) vardas – autorės, kuri, kaip ir jos kolegės Zinaida Bandaryna bei Natalija Višnieuskaja, sovietinėje Baltarusijoje susidūrė su įvairiais suvaržymais. Šiandien „Pflaumbaum“ leidykla tęsia jų palikimą publikuodama aukštos kokybės baltarusišką literatūrą.
