Molière. TARTIUFAS
Lapkričio 11 d. LNDT. Režisierius Oskaras Koršunovas: „Tartiufas – tai šių dienų „herojus“. Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Siekdamas savo tikslų šis personažas nesibaido jokių priemonių. Žinoma, spektaklyje jis neapsimetinėja šventuoliu; jis greičiau yra puikus viešųjų ryšių specialistas, gerai suprantantis, kad nėra geresnio įrankio mulkinti lengvatikius už moralę, kuria jis ciniškai manipuliuoja. Veidmainystė ir melas jam tėra įvaizdžio kūrimas, o praturtėjimas kitų sąskaita – stiprybės ir pranašumo įrodymas. Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją „religiją“. Molière’o laikais jie buvo sulindę į Bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten, kur Mamona: bankuose, politikoje ir t. t. Jie visada ideologiškai korektiški ir blogiausius darbus sugeba įvilkti į gražiausių žodžių rūbą. Pasaulinė finansinė krizė – tartiufizmo pasekmė. Ši komedija šiandien ypač aktuali Lietuvoje, kur tiesiog klesti tartiufizmas.
Šiame pastatyme nesilaikau vien klasicistinių kanonų: čia yra ir tekstinių, ir veiksminių akibrokštų. Pats Molière’as diktuoja įdomias pastatymo sąlygas. Šis autorius aštrus, aktualus. Jokia pjesė pasaulyje iki šiol nėra sukėlusi tokio didelio skandalo kaip „Tartiufas“. Tai pirmas dramos kūrinys, tapęs tarptautiniu įvykiu: supriešinęs vieną iš didžiausių valstybių su įtakingiausia galia, megavalstybe – Popiežiaus rūmais. Lietuvoje tartiufizmą aš matau ne Bažnyčioje, o tarp šiuolaikinių valdininkų, šiuolaikinėje politikoje, šiuolaikiniame versle, kur labai daug kalbama gražiomis frazėmis, bet už viso to slypi korupcija. Kaip lengvai ir ciniškai manipuliuojama žmonėmis, pasitelkus propagandines viešųjų ryšių priemones... Spektaklyje tai atpažįstama. Deja, ateinanti karta nėra sąžiningesnė. Ji tiesiog geriau pasiruošusi tai manipuliacijai, kuri ypač puikiai atsiskleidė liberalų skandale. Liberalai tiesiogiai kalbėjo apie tai, kad ateina sudaužyti korupcijos, o mums pasiūlė patį didžiausią korupcijos pyragą, kurį mes dabar raikom.“
Vaidina Marius Repšys
Lapkričio 11 d. LNDT. Marius Repšys – vienas žinomiausių Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių. Jis suvaidino Vandalą „Išvaryme“, Lauryną „Katedroje“ ir daug kitų įsimintinų vaidmenų, laimėjo aukščiausius teatro ir kino apdovanojimus.
Pastaruosius keletą metų Marius Repšys pasirodo ekranuose ir spaudos puslapiuose ne tik kaip teatro ir kino vaidmenų kūrėjas, bet ir kaip žmogus, kovojantis su universaliomis, daugeliui pažįstamomis problemomis. Aktorius drąsiai ir atvirai kalba apie depresiją ir psichozės epizodus, kankinančius nuo vaikystės.
Ar menininko talentas ir psichikos problemos – dvi tos pačios monetos pusės? Ar aktorystė – ir kūryba apskritai – ne tik apdovanoja, bet ir žaloja, o vėliau pati semiasi jėgų iš padarytų žaizdų? Jei taip, kaip tą žalą mažinti ir ar reikia tai daryti?
Pagal Ukrainos moterų pasakojimus. LIUDIJIMAI
Lapkričio 12 d. LNDT. „Dabarties laikas ir vykstantis karas teatrui iškėlė radikalų iššūkį – kai realybė yra tokia, kokia yra dabar, bet kokia fikcija tampa per menka. Statyti „normalų“ spektaklį nekyla ranka, bet tylėti irgi neįmanoma. Dramatizuoti tai, kas vyksta imantis klasikos, ieškant metaforų ir analogijų, rodos, tiesiog beviltiška. Ir nemanau, kad atsirado šiuolaikinių pjesių, reflektuojančių tai, kas vyksta. Taigi, pati situacija išprovokavo idėją sukurti dokumentinio teatro spektaklį. Rodos, tokia forma šiandien yra vienintelė įmanoma“, – sako „Liudijimų“ režisierius Oskaras Koršunovas.
„Liudijimai“ – pagal tikrus kare atsidūrusių moterų pasakojimus sukurtas dokumentinis spektaklis. Istorijas vos prasidėjus karui pradėjo rinkti LNDT aktorės, sutikusios tai daryti savanoriškais pagrindais. Jos asmeniškai susitiko su iš Ukrainos pabėgusiomis moterimis, išklausė jas. Kiekvienas pasakojimas yra atvira ir sukrečianti išpažintis: nuo paprastų gyvenimiškų detalių prieinama prie karo realybės, kurios žmogus, jame nebuvęs, tiesiog negali įsivaizduoti.
Naubertas Jasinskas. VELNIO NUOTAKA
Lapkričio 13-15 d. LNDT. „Velnio nuotaka“ – muzikinė drama apie amžinybę ir abejingumą. Spektaklis, įkvėptas Arūno Žebriūno filmo, aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos, Johno Cassaveteso intymios kino kalbos bei Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ kuria pasakojimą apie kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.
Spektaklio dramaturgas ir režisierius Naubertas Jasinskas: „Mes kuriame visai naują „Velnio nuotakos“ interpretaciją – tai nebus naujas Borutos kūrinio pastatymas ar filmo inscenizacija su jaunais aktoriais. Šis spektaklis kelia klausimą – ar rekonstrukcija yra meilė praeičiai, ar nesugebėjimas kurti ir būti dabartyje. Kūrinys aktualus šiandien, nes gyvename kultūroje, apsėstoje rekonstrukcijų, taip puoselėdami pavojingą santykį su atmintimi. Noras atkurti, perkurti, sugrįžti tampa saugia zona, kurioje galima išvengti tikrų klausimų apie dabartį.“
Opera „Don Žuanas“
Lapkričio 14-15 d. LNOBT. Don Žuaną galima laikyti kompozitoriaus Wolfgango Amadeus Mozarto vizitine kortele. Kaip rašė garsusis muzikos istorikas Hermannas Abertas, „Don Žuano charakterio esmė – ne gebėjimas suvilioti vieną ar kitą pasitaikiusią moterį, net jeigu jų ir būtų „mille e trè“, bet nevaldomas gyvenimo ir meilės troškimas, šėlstantis tarsi ištrūkusios į laisvę gamtos jėgos.“
LNOBT scenoje šią garsiausią Mozarto operą stato režisierius Johnas Fulljamesas, režisavęs didžiuosiuose pasaulio operos teatruose.
Spektaklis vaikams „Muzikinės penketuko istorijos“
Lapkričio 15 d. LNOBT. LNOBT kviečia visus 5-10 metų vaikus pasisvečiuoti ypatingame teatre, kuris suburia draugus gražiai, skambančiai draugystei! Muzikinė edukacinė istorija papasakos vaikams apie penkis mūsų teatro orkestro muzikantus ir jų geriausius draugus instrumentus – fleitą Pauveliną kartu su pussesere piccolo fleita Hamigaite, obojų Liną Obuoliną ir jo brolį anglų ragą Jonį, klarnetą Bufė Kramponą Ležaną ir jo mažąjį brolį Žvieglį, valtorną Stasę ir jos tetą Vagner Tūbą, fagotą Princą Vincą ir senelį kontrafagotą Alfonsą. Gal jie taps ir jūsų draugais? Juk kas kartą atėjus į teatrą jie jūsų laukia ir pasitinka nuostabiu skambesiu iš orkestro ložės. Kuo jie ypatingi? Apie tai papasakos mūsų istorija.
Dingęs teatras: užkulisių detektyvas
Lapkričio 15 d. LNOBT. Kviečiame į kelionę laiku: į tuos metus, kai iškilo nauji teatro rūmai. Įsivaizduosime, kaip prieš pusę amžiaus atrodė viena ar kita patalpa, atskleisime kas joje vykdavo, kam ji naudojama dabar. Patyrinėsime teatro sceną iš apačios ir iš viršaus, lankysimės ten, kur nėra buvę dauguma teatro darbuotojų. Pasijusime kaip tikri detektyvai, sekdami to laikmečio pėdsakais ir prisimindami, kaip gyveno žmonės už teatro sienų, kokių kuriozų pasitaikydavo mūsų įžymybėms. O kur patekdavo tik to meto valdžios pareigūnai ir nepakliūdavo paprasti žmonės? Atraskime teatro užkulisių paslaptis teminėje ekskursijoje!
Ekskursijai lengvatos ir nuolaidos netaikomos. Nerekomenduojame vaikams iki 7 metų.
Dedikacija JAM. LNSO, Mūza Rubackytė, Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas
Lapkričio 15 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Rudeninį sostinės muzikinį gyvenimą reikšmingai praturtinantį jau devintąjį Vilniaus fortepijono festivalį pradeda Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė Mūza Rubackytė – viena svarbiausių Lietuvos muzikinės kultūros ambasadorių pasaulyje. Pianistės tarptautinė karjera įspūdinga, ji groja su garsiais pasaulio orkestrais ir rengia rečitalius daugelyje prestižinių salių, skleidžia pasaulyje ir lietuvių muziką. Ypatingą vietą M. Rubackytės repertuare užima Ferenco Liszto kūrinių interpretacijos, kuriomis pianistė pradžiugins klausytojus ir festivalio atidarymo koncerte.
Gurmaniškoje fortepijoninės muzikos puotoje dalyvauja ir kita žinoma pianistė, dar viena ryški lietuvių fortepijono meno ambasadorė, Vokietijoje gyvenanti Guoda Gedvilaitė. Jos atliekamos programos visuomet originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Festivalio atidarymo koncertui G. Gedvilaitė pateikia vieną įdomiausių savo repertuaro opusų – iškilaus prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio Koncertą fortepijonui kairei rankai ir orkestrui, kuris buvo sukurtas specialiai austrų pianistui Paului Wittgensteinui, Pirmajame pasauliniame kare praradusiam dešinę ranką. Šiuo šedevru Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje, greta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui skirtų programų, pagerbiamos ir Maurice’o Ravelio 150-osios gimimo metinės.
Laukiamas koncerto akcentas – naujo Arvydo Malcio kūrinio simfoniniam orkestrui premjera. Tai vienas iš Čiurlionio 150-mečio akcentų festivalio programoje. Apie kūrinį autorius sako taip: „Jo idėja – vesti klausytoją Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos keliu, pakeliui užuominomis įterpiant „sutiktus“ kompozitoriaus kūrinių citatų fragmentus. Tai muzikinis audinys su persipynusiais monologais, dialogais, alegorijomis ir dramatiškomis arba lyriškomis kulminacijomis.“
Maestrė Mūza Rubackytė ir jaunieji talentai. IX Vilniaus fortepijono festivalis
Lapkričio 16 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Gražia tradicija tapo Vilniaus fortepijono festivalio meno vadovės Mūzos Rubackytės bendradarbiavimas su M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ globojamais jaunaisiais solistais. Jaunieji atlikėjai dalyvavo jau pirmame Vilniaus fortepijono festivalyje, nes profesorė M. Rubackytė rūpinasi jais nuo pat fondo įkūrimo.
„Mums atrodo svarbu padrąsinti ir paskatinti jauną muziką visuose jo vystymosi etapuose“, – sako M. Rubackytė. Nors visi šiame koncerte grojantys jaunieji talentai yra ne vieno šalies ir tarptautinio jaunimo konkurso laureatai, tokie pasirodymai iškiliame festivalyje įkvepia ir pačius atlikėjus, ir jų pedagogus bei tėvelius, suteikia ryžto ir prasmės jų visų pasiaukojamam darbui, o publikai – galimybę išvysti ir išgirsti Lietuvos muzikos ateitį.
