Baleto pamoka suaugusiems
27-28 d. 18 val. LNOBT. Norite pažinti baletą savo kūnu? Pajausti, kuo kasdien gyvena baleto artistai? Kviečiame į LNOBT organizuojamas baleto pamokas suaugusiems, kurias veda mūsų trupės artistai!
Kviečiame į skirtingiems pasirengimo lygiams skirtas pamokas:
- Gegužės 27 d. 18.00 val. – pamoka pradedantiesiems su Robertu Vaištaru
- Gegužės 28 d. 18.00 val. – pamoka pažengusiems su Olga Konošenko
Į pamoką būtina atsinešti baletui tinkamą aprangą ir avalynę lanksčiu padu. Papildomą informaciją gausite įsigiję bilietus. Jei turite klausimų – parašykite mums el. paštu edukacija@opera.lt
Dingęs teatras: užkulisių detektyvas
31 d. 16 val. LNOBT. Kviečiame į kelionę laiku: į tuos metus, kai iškilo nauji teatro rūmai. Įsivaizduosime, kaip prieš pusę amžiaus atrodė viena ar kita patalpa, atskleisime kas joje vykdavo, kam ji naudojama dabar. Patyrinėsime teatro sceną iš apačios ir iš viršaus, lankysimės ten, kur nėra buvę dauguma teatro darbuotojų. Pasijusime kaip tikri detektyvai, sekdami to laikmečio pėdsakais ir prisimindami, kaip gyveno žmonės už teatro sienų, kokių kuriozų pasitaikydavo mūsų įžymybėms. O kur patekdavo tik to meto valdžios pareigūnai ir nepakliūdavo paprasti žmonės? Atraskime teatro užkulisių paslaptis teminėje ekskursijoje! Ekskursijai lengvatos ir nuolaidos netaikomos. Nerekomenduojame vaikams iki 7 metų.
Baleto spektaklis vaikams KARLAS IR GĖLĖS (Baltijos baleto teatras)
27 d. 19 val. LNDT. „Karlas ir gėlės“, tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams. Tai bendras baigiamasis projektas BBT profesionalų ir BBT studijos mokinių. Laukiami žiūrovai nuo 2 metų iki senjorų.
Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą. Siužeto autorė – BBT režisierė choreografė, Marija Simona Smolskienė.
Martin Algus. SIEROS MAGNOLIJOS
27d. 19.30 val. LNDT. Ralfas ir Marta – šiuolaikinė pora – susirūpinę savo karjeromis, sveika gyvensena, įvaizdžiu visuomenėje. Marta, metusi dėstytojos darbą nusprendžia kandidatuoti į instituto direktorės postą, kruopščiai ruošiasi konkursui, tačiau jos gyvenimą sujaukia žinia apie staiga atsiradusį tėvą, kuriam reikia globos. Tas vyras daugybę metų gyveno su kita moterimi, bet šiai mirus jos vaikai susirado Martą ir pareiškė, kad ji kaip biologinė dukra dabar privalo pasirūpinti seniu. Tai visiškai neįtelpa iš griežtą Martos darbotvarkę. Ką daryti? Kaip keisis jų gyvenimas? O gal jo nepriimti? Situacija paveikia ir Martos bei Ralfo santykius. Apie tą seną žmogų dukra neturi nė vieno gero prisiminimo. Kaip jis elgėsi su Marta vaikystėje ir kokio elgesio sulauks dabar?
Europa vis labiau sensta, bet kokia yra senų žmonių padėtis visuomenėje? Ar tai tik seni, nereikalingi kūnai? Koks vaikų ir tėvų santykis, skriaudos ir globos ryšys?
DISKUSIJA „AUDITORIJA TIRIA: AR NORIME MATYTI SCENOJE KARĄ?“
28 d. 18 val. LNDT. Kviečiame dalyvauti diskusijoje „Auditorija tiria: ar norime matyti scenoje karą?“, kuri vyks gegužės 28 d. 18:00 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė. Diskusiją moderuos Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainai ir Sakartvelui Tomas Ivanauskas.
Dalyvauja:
- Kristina Kisielovaitė – teatro kūrėja, nepriklausoma Ukrainos teatro prodiuserė.
- Natalija Arlauskaitė – vizualumo ir kino tyrinėtoja, VU TSPMI profesorė, tyrinėjanti karinių pasakojimų ir moterų balsų santykį šiuolaikiniame mene.
- Marija Koreneva – teatro kūrėja iš Charkivo, šiuo metu kurianti Lietuvoje, pasakosianti apie pabėgėlių kūrybinę patirtį.
- Oskaras Koršunovas – teatro režisierius, LNDT spektaklio „Liudijimai“ kūrėjas.
Eglė Švedkauskaitė. FOSSILIA
28 d. 19 val. LNDT. Užsienyje kino meną studijuojantis Sūnus gauna užduotį sukurti dokumentinę apybraižą ir šiek tiek dvejodamas jos veikėjais pasirenka savo šeimą – Mamą, Tėvą ir Sesę. Grįžusio į gimtąjį Kauną jo laukia tikras lobis – Muziejaus darbuotoja pakviečia šeimą susipažinti su ką tik senelių namo sode atrastu Tėvo tetos prisiminimų apie Sibiro tremtį rankraščiu. Vaikinas pradeda pamažu tyrinėti ne tik penkiasdešimt metų po žeme išgulėjusį rankraštį, bet ir savo šeimos praeitį bei suvokti, kaip ji formuoja jo šeimos santykius dabartyje.
Nors E. Švedkauskaitė kuria fikcinę spektaklio veikėjų šeimą, remiasi ir tikrais faktais: 1991 m. Žaliakalnyje, Kaune, Perkūno al. 60 buvo atsitiktinai iškastas stiklainis, kuriame rasti paskiri lapeliai su Dalios Grinkevičiūtės prisiminimais apie Sibirą. Rankraštis laikytas prarastu, nes dar pati Grinkevičiūtė prieš keletą dešimtmečių bandė jo ieškoti, bet nerado. Dalios Grinkevičiūtės kūrinys yra ne tik vienas paveikiausių lietuvių literatūros kūrinių, mokyklinės programos dalis, bet taip pat yra išverstas į penkiolika kalbų. Tai įspūdingas meno kūrinys apie žmogiškumo išsaugojimą nežmogiškomis sąlygomis, pačios autorės žodžiais kalbant, „paminklas Šiaurės aukoms“.
Jo Strømgren. RULETĖ
29 d. 18.30 val. LNDT. „Ruletę“ kuria Lietuvoje jau puikiai žinomas režisierius ir choreografas Jo Strømgren. LNDT 2018 m. jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinių scenos kryžių apdovanojimus ir yra iki šiol mėgstamas žiūrovų. Minėtu spektakliu režisierius įrodė, kad refleksijai reikalinga distancija, – ten analizavęs lietuvių tautinio charakterio bruožus ir ydas, šįkart Jo Strømgrenas imasi tyrinėti, kokias svajones ir troškimus savyje užspaudžiame, siekdami būti saugūs ir tokie kaip visi. Tarsi ruletė besisukančios scenos režisieriaus ir aktorių pateikiamos kaip situacijų komedija, kur kiekvienas personažas bando pabėgti nuo užgniaužimo, tikėdamasis patirti bent laikiną laimės jausmą.
Komiškame spektaklyje klausiama, kas mus gali paskatinti vartoti svaigalus, smurtauti, patirti lyčių painiavą ir ieškoti religinių atsakymų. „Ruletė“ yra ir apie pasirinkimo laisvę bei atsakomybę, apie tikrovės ir iliuzinio pasaulio vaidmenį, o galiausiai kelia labai universalius pasvarstymus apie laikmetį, kuriame gyvename.
„Ruletės“ veiksmas prasideda mažame nereikšmingame biure, viena mažytė klaida įsuka veikėjus į netikėčiausių įvykių karuselę. Niekas nežino, ką atneš kitas apsisukimas.
Vaidina Marius Repšys
30 d. 19.30 val. LNDT. Marius Repšys – vienas žinomiausių Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių. Jis suvaidino Vandalą „Išvaryme“, Lauryną „Katedroje“ ir daug kitų įsimintinų vaidmenų, laimėjo aukščiausius teatro ir kino apdovanojimus.
Pastaruosius keletą metų Marius Repšys pasirodo ekranuose ir spaudos puslapiuose ne tik kaip teatro ir kino vaidmenų kūrėjas, bet ir kaip žmogus, kovojantis su universaliomis, daugeliui pažįstamomis problemomis. Aktorius drąsiai ir atvirai kalba apie depresiją ir psichozės epizodus, kankinančius nuo vaikystės.
Ar menininko talentas ir psichikos problemos – dvi tos pačios monetos pusės? Ar aktorystė – ir kūryba apskritai – ne tik apdovanoja, bet ir žaloja, o vėliau pati semiasi jėgų iš padarytų žaizdų? Jei taip, kaip tą žalą mažinti ir ar reikia tai daryti?
Didieji romantikai. Christian Tetzlaff ir LNSO interpretuoja Brahmsą ir Sibelijų
30 d. 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Vilnius festivalis laikosi tradicijos pirmuoju koncertu atskleisti poetinį muzikos pradą ir klausytojams padovanoti įspūdingas monumentalių muzikinių šedevrų interpretacijas. Šįkart festivalio pradžios koncerte ypatingo sudėtingumo Johanneso Brahmso opusą interpretuos Christianas Tetzlaffas – vienas paklausiausių ir įdomiausių muzikantų klasikinės muzikos scenoje.
Ch. Tetzlaffo koncertai įvardinami kaip egzistencinės patirtys, kuriose seni, gerai pažįstami kūriniai atgyja, pasirodo naujoje šviesoje. Sakoma, kad Ch. Tetzlaffas „kalba“ savo smuiku – jo interpretacijos apima platų išraiškos priemonių spektrą ir nesiekia vien tik harmonijos ar virtuozinio blizgesio. Klausytojus ir muzikos kritikus šis smuikininkas žavi dar ir tuo, kad savo unikaliomis interpretacijomis atkreipia dėmesį į pamirštus šedevrus bei supažindina muzikos gurmanus su šiuolaikinio smuiko repertuaro naujienomis.
Europos baroko kelionė. „Akademie für Alte Musik Berlin“, Georg Kallweit
Birželio 1 d. 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. 1982 m. Berlyne įkurtas istoriniais instrumentais grojantis ansamblis „Akademie für Alte Musik Berlin“ šiandien yra vienas iš lyderiaujančių istoriškai pagrįstų kamerinių orkestrų pasaulyje.
Daugiau nei keturis dešimtmečius orkestras rengia įdomius koncertinius projektus, kurių programose – daug užmirštų ar iš naujo atrastų muzikos kūrinių: kolektyvas svariai prisidėjo prie Carlo Philippo Emanuelio Bacho ir Georgo Philippo Telemanno muzikos atgaivinimo. Orkestras nuosekliai ir kruopščiai plėtė baroko ir klasicizmo repertuarą iki pat nežinomų XIX a. kontekstų – itin palankiai buvo įvertintas projektas „Beethoveno simfonijos ir jų modeliai“.
„Akademie für Alte Musik Berlin“ pakaitomis vadovauja koncertmeisteris Bernhardas Forckas arba Georgas Kallweitas, diriguoja pasirinkti kviestiniai dirigentai. Berlyniečių ypač mėgstamas orkestras yra geidžiamas svečias ir svarbiausiose Europos ir pasaulio koncertų scenose.
