Koncertas. Skambančios operos Kalėdos
23 d. LNOBT. Metų pabaigos šventes visame pasaulyje lydi graži tradicija rengti iškilmingus koncertus. Nuostabi muzika, geriausi atlikėjai, žėrintis teatras, puošni publika – visa tai laukia jūsų ir šventiniuose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro koncertuose.
Programoje – W. A. Mozarto, J. Strausso, G. Puccini, G. Rossini, G. Bizet, G. Kuprevičiaus, J. Karnavičiaus ir kitų kompozitorių muzika. Daugiau nei 20 skirtingų kūrinių susirinkusiai publikai dovanos operos solistai Gabrielė Bukinė, Karolis Kašiuba, Kostas Smoriginas, LNOBT simfoninis orkestras ir dirigentas Ričardas Šumila.
Koncertas. Dovana Kalėdoms
26 d. LNOBT. Antrosios Kalėdų dienos popietę LNOBT Operos stažuotojai kviečia į tradicinį šventinį koncertą, kuriame skambės Kalėdų dvasia dvelkiantys kūriniai, šalia papuoštos Kalėdų eglės dainuojami gražiausių jaunųjų Lietuvos solistų balsų. Jums dainuos Austėja Zinkevičiūtė, Gabija Kušleikaitė, Skirmantė Vaičiūtė, Laurynas Aksamitas, Mindaugas Tomas Miškinis, akompanuos pianistė Olga Eleonora Taškinaitė. Šiuos solistus žiūrovai jau mato LNOBT spektakliuose, jie rengia vaidmenis, koncertuoja. Kalėdų koncerto programoje – jausmingiausia ir smagiausia operečių muzika. Tai tikra dovana Jūsų Kalėdoms!
Džiazo kokteilis su Zappa. LSPO, Dmitrij Golovanov, Karolis Variakojis
28 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Aktyviai muzikiniame gyvenime dalyvaujantis Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO) laikosi tradicijos ir kasmet klausytojus kviečia Nacionalinėje filharmonijoje palydėti metus su nauja, intriguojančia programa. Šįkart orkestras ir žinomas džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas nukels į džiazo bei alternatyviojo roko pasaulį, primindami išskirtinį amerikiečių muzikantą Franką Zappą (1940–1993), kuriam gerbėjai pastatė paminklą Vilniuje, o jo kopija nukeliavo ir į Baltimorę, gimtąjį Zappos miestą.
Žinia, didžiulę įtaką F. Zappai darė avangardinis menas, džiazas, todėl LSPO nutarė parengti programą, kurioje susipintų tiek originalios F. Zappos kompozicijos, aranžuotos simfoniniam pučiamųjų orkestrui, tiek džiazo bei avangardinės muzikos opusai. Greta F. Zappos kūrybos, koncerto programą papildo spalvinga orkestruote pulsuojantis amerikiečių kompozitoriaus Danos Wilsono Koncertas džiazo fortepijonui ir pučiamųjų orkestrui, jo solo partiją paskambins žymus lietuvių džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas.
„Tai, ką grosiu ir kaip grosiu, priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo salės, fortepijono, akustikos, orkestro energijos, mano paties energijos, į kurią atvesiu orkestrą, nuo nuotaikos, kuri dominuos būtent tuo momentu, nuo klausytojų palaikymo ir daugelio kitų aplinkybių“, – sako pianistas, laukdamas gausios bendraminčių publikos.
Naubertas Jasinskas. VELNIO NUOTAKA
27-28 d. LNDT. „Velnio nuotaka“ – muzikinė drama apie amžinybę ir abejingumą. Spektaklis, įkvėptas Arūno Žebriūno ir Vyacheslavo Ganelino muzikinio filmo, aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos, Johno Cassaveteso intymios kino kalbos bei Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ kuria pasakojimą apie kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.
Spektaklio dramaturgas ir režisierius Naubertas Jasinskas: „Mes kuriame visai naują „Velnio nuotakos“ interpretaciją – tai nebus naujas Borutos kūrinio pastatymas ar filmo inscenizacija su jaunais aktoriais. Šis spektaklis kelia klausimą – ar rekonstrukcija yra meilė praeičiai, ar nesugebėjimas kurti ir būti dabartyje. Kūrinys aktualus šiandien, nes gyvename kultūroje, apsėstoje rekonstrukcijų, taip puoselėdami pavojingą santykį su atmintimi. Noras atkurti, perkurti, sugrįžti tampa saugia zona, kurioje galima išvengti tikrų klausimų apie dabartį.“
BUDA PALĖPĖJE. J. Otsuka romano motyvais (Solo teatras)
27 d. LNDT. Japonų kilmės amerikietės rašytojos J. Otsuka romanas „Buda palėpėje“ (prieš keletą metų išleistas ir lietuvių kalba) sukurtas pagal tikras XX a. pradžioje į Tokiją vykusių japonų emigrantų gyvenimo istorijas: po pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukė į San Franciską ieškotis darbo – vėliau vieni jų užsidirbę grįžo į Japoniją, kiti pasiliko Amerikoje ir ėmė kurti šeimas. Į Japoniją siųsdavo nuotrauką (nebūtinai tikrą) ir laukdavo nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos.
Autorė seka „fotografijų nuotakų“ pėdomis – keliauja su jomis alinančioje kelionėje laivu į Ameriką, stebi pirmąjį susitikimą su būsimu vyru, svajonių apie stebuklingą gyvenimą Amerikoje žlugimą. Kasdienybės ritualai trunka iki lemtingo Perl Harboro ryto, po kurio japonai Amerikoje masiškai buvo iškeldinami iš savo namų, išvežami ir pradanginami – tiesiog išnyko tarsi rūkas, lyg jų nebūtų buvę.
Spektaklis kuriamas tradicinio japonų teatro principu, kuriame istorija pasakojama apjungiant šokį, judesį, tekstą ir gyvai scenoje skambančią muziką. Taip sukuriama savita sceninė ženklų kalba (spektaklio režisierė ir atlikėja Birutė Mar studijavo tradicinį japonų teatrą ir šokį Tokijuje), kuria pasakojama istorija apie savo šaknis, ryšį su praeitimi ir protėviais pasaulio tautų maišymosi epochoje, apie tautos savastį kaip stiprybę ir būdą išlikti.
NEPARAŠYTAS LAIŠKAS. Rašytojos Šatrijos Raganos gyvenimo ir kūrybos motyvais (Solo teatras)
28 d. LNDT. Spektaklis-impresija rašytojos M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (1877-1930) gyvenimo ir kūrybos motyvais.
Spektaklis-impresija paremtas žinomos lietuvių rašytojos, pedagogės M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (1877-1930) biografijos ir kūrybos faktais bei ypač intriguojančia jos slėpiningo asmeninio gyvenimo istorija: nors išlikę daug rašytojos laiškų, nėra nė vieno, skirto jai itin svarbiam žmogui, šalia kurio nugyveno nemažą savo gyvenimo dalį – kunigui K. Bukantui. Kalbama, kad prieš mirtį rašytoja liepusi seseriai sudeginti jos dienoraščius...
Spektaklio režisierė ir atlikėja Birutė Mar subtiliai keliauja rašytojos pėdom, atversdama jos laiškus ir dienoraščius, kuriuos Šatrijos Ragana rašė nuo jaunystės, interpretuodama kūrinių „Viktutė“, „Dėl ko tavęs čia nėra“, „Sename dvare“ ir kt. fragmentus – taip mėgindama atspėti Šatrijos Raganos paslaptį. O taip pat apmąstyti ir priminti istorinį rašytojos gyvenimo kontekstą bei jos puoselėtas vertybes, neprarandančias aktualumo praėjus šimtmečiui.
Aktorės monologas – tarsi M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos „išpažintis“ praėjus daugeliui metų, jos „neparašytas laiškas“, kuriam subtiliai pritaria smuikininko A. Šilalės atliekami muzikiniai motyvai. Kadaise vakarais taip kartu muzikuodavo rašytoja M. Pečkauskaitė ir kun. K. Bukantas...
Pagal Ovidijaus „Metamorfozes“. ICARUS MACHINE
27 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. „Icarus Machine“ – tai Dedalo ir Ikaro mito dekonstrukcija. Senajame pasakojime, aprašytame Ovidijaus „Metamorfozėse“, Dedalas – garsus graikų inžinierius ir skulptorius – meta iššūkį dievų tvarkai. Jis sukuria medinę karvę, kad karalienė Pasifajė galėtų susijungti su dieviškuoju jaučiu. Iš šios sąjungos gimsta Minotauras – anomalija, gėdos kūnas. Dedalas, vykdydamas karaliaus Minojo valią, pastato Labirintą – sudėtingą, be išeities struktūrą, kurioje bus paslėpta ši būtybė. Tačiau kartu su sūnumi Ikaru pats tampa šios konstrukcijos kaliniu – įkalintas ne tik fizinėje erdvėje, bet ir savo paties kaltėje. Norėdamas pabėgti, jis sukuria sparnus. Bet sūnus pakyla per aukštai, sparnai sudega, ir jis krinta į jūrą. Skrydis, kuris turėjo išvaduoti, tampa žlugimo priežastimi.
Šis spektaklis nepasakoja mito iš naujo. Jis griauna jo logiką. „Icarus Machine“ veikia kaip sielos labirintas, kuriame nuolat iš naujo kuriama ir suardoma mito architektūra. Dedalas čia nebėra tik išradėjas – jis yra Minotauras. Ne pastatyto Labirinto viduje, o savo paties kaltės, baimės ir nesėkmės struktūroje. Tai pasaulis, kuriame skrydis nėra laisvė – tai neišvengiama griūtis, įrašyta pačiame troškime pakilti. Čia paukščiai neegzistuoja – jų nėra. Bet jų buvimo likučiai yra visur.
