Opera „Vasarvidžio nakties sapnas“
Kovo 25-27 d. LNOBT. B.Britteno Vasarvidžio nakties sapnas – viena labiausiai pavykusių operinių W. Shakespeare’o pjesės adaptacijų. Opera ištikima originalui – joje skamba daug paties W. Shakespeare’o teksto. Tai užburiančios dvasios, kuri plevena unikaliame vasarvidžio nakties sapnų pasaulyje, kūrinys. Jo premjera įvyko 1960 m. Olboro festivalyje, dirigavo pats kompozitorius, režisavo choreografas Johnas Cranko.
Komiška, poetiška, romantiška istorija patraukli savo daugiasluoksniškumu. Vieni joje matys tradicinę pasaką su daugybe juokingų situacijų, kiti atras ištisą psichologijos lobyną. Muzikos mėgėjai operoje girdės įvairiais klasikos kūriniais paremtų muzikinės pagarbos gestų ir satyros – nuo baroko iki A.Schoenbergo. Galiausiai tai – magiškas ir nepaprastai romantiškas vakaras.
Spektaklis vaikams „Muzika mažoms ausytėms“
Kovo 28 d. LNOBT. Nuostabi, specialiai parengta klasikinės muzikos programa, patiems mažiausiems klausytojams pritaikyta erdvė – visa tai parengta Jums, kad pirmasis gyvenime koncertas paliktų pačius gražiausius įspūdžius!
- Rekomenduojame 0-3 metų vaikams
- Vaikai iki 5-erių metų amžiaus į vaikiškus spektaklius įleidžiami nemokamai
- Bilietą turintis suaugęs žmogus gali atsivesti ne daugiau kaip 2 vaikus
- Koncerto trukmė apie 50 min.
- Durys atidaromos likus 30 min. iki renginio
- Renginio metu teatro kavinė nedirba
Spektaklis vaikams „Užburtos akys“
Kovo 29 d. LNOBT. „Užburtos akys“ – šiuolaikiška ir mocartiškai linksma tikros draugystės ir pirmos meilės istorija. E. T. A. Hoffmanno pasakos „Smėlio žmogus“ ir klasikinio baleto „Kopelija“ įkvėptas baletas pasakoja apie nuoširdžią žmogišką draugystę, kurios negali pakeisti jokia mašina, kad ir labai panaši į žmogų.
Vienas pagrindinių baleto veikėjų – keistasis profesorius Kopelijus. Jo didžiausias troškimas ir tikslas – visus žmones padaryti laimingus, kad jie darniai gyventų ir niekada nesipyktų. Profesorius svajoja sukurti galingą robotų imperiją. Šie taps žmonių pagalbininkais, draugais bei mylimaisiais ir pasaulyje įsivyraus tvarka ir ramybė!
Pagal Albert'o Camus romaną. SVETIMAS
Kovo 23-24 d. LNDT. Spektaklį „Svetimas“ pagal Nobelio literatūros premijos laureato Albert’o Camus knygą stato slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, laikomas ryškiausia šiuolaikinio slovėnų teatro figūra, taip pat vienu individualiausių, įžvalgiausių, novatoriškiausių teatro kūrėjų Europoje.
Abejingumo, vienatvės ir absurdiškų atsitiktinumų temas nagrinėjančiame romane „Svetimas“ aprašomas trumpas pagrindinio veikėjo Merso gyvenimo etapas, jo teismo procesas. Atsisakęs meluoti sau ir kitiems, nepaklusęs visuomenės primestoms taisyklėms ir patekęs į keistų atsitiktinumų virtinę, Merso galiausiai yra pasmerkiamas ne už galimą nusikaltimą, o už tai, kad yra kitoks – svetimas.
Ar šiuolaikinė visuomenė, kaip niekad tolerantiška, aktyviai ginanti žmogaus teises, užstojanti silpnuosius, tikrai yra pakanti kitokiems? Ar yra kitokie, kurių visuotinai gailima, ir kitokie, kurių ne? Kur tas skirtumas? Kaip jaustumėtės jūs, teisme bandydami paaiškinti savo elgesio motyvus, bet sulaukdami vis tų pačių tendencingų klausimų ir supratę, kad jūsų atsakymai iš tiesų niekam neįdomūs? Kovotumėte ar pasiduotumėte?
Martin Algus. SIEROS MAGNOLIJOS
Kovo 25 d. LNDT. Ralfas ir Marta – šiuolaikinė pora – susirūpinę savo karjeromis, sveika gyvensena, įvaizdžiu visuomenėje. Marta, metusi dėstytojos darbą nusprendžia kandidatuoti į instituto direktorės postą, kruopščiai ruošiasi konkursui, tačiau jos gyvenimą sujaukia žinia apie staiga atsiradusį tėvą, kuriam reikia globos.
Tas vyras daugybę metų gyveno su kita moterimi, bet šiai mirus jos vaikai susirado Martą ir pareiškė, kad ji kaip biologinė dukra dabar privalo pasirūpinti seniu. Tai visiškai neįtelpa iš griežtą Martos darbotvarkę. Ką daryti? Kaip keisis jų gyvenimas? O gal jo nepriimti? Situacija paveikia ir Martos bei Ralfo santykius. Apie tą seną žmogų dukra neturi nė vieno gero prisiminimo. Kaip jis elgėsi su Marta vaikystėje ir kokio elgesio sulauks dabar?
Europa vis labiau sensta, bet kokia yra senų žmonių padėtis visuomenėje? Ar tai tik seni, nereikalingi kūnai? Koks vaikų ir tėvų santykis, skriaudos ir globos ryšys?
Spektaklio kūrėjai klausia, kaip atmintis formuoja mūsų dabartį? Prisiminimai, perrašydami praeitį ima kurti naują naratyvą. Prisiminti čia lyg sužinoti. Baimės nuojauta persmelkia ne tik „Sieros magnolijų“ turinį, bet ir pjesės formą – numesdamas po vieną padriką žodį į personažų lūpas, Martinas Algusas kelia įtampą, nepasitikėjimą, nerimą.
Birutė Kapustinskaitė. SIBIRO HAIKU
Kovo 28-29 d. LNDT. Geriausia 2018 m. knyga vaikams pripažinta Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knyga „Sibiro haiku“ randa būdą jautriai ir be pagrąžinimų pasakoti vaikams apie tremties žiaurumus ir jos kasdienybę. Spektaklio, kaip ir knygos, centre – vaikų išgyvenimai ir vaiko žvilgsnis į tremtį.
Knygos veikėjas Algiukas svajoja palakioti po pasaulį su savo draugu žąsinu Martynu. Netrukus taip ir nutinka, tačiau visiškai kitaip nei jis galvojo. Ankstyvą 1941 metų birželio rytą pulkas kareivių išverčia berniuką, jo sesę Dalią, tėtį Romą ir mamą Uršulę iš lovų ir liepia ruoštis kelionėn – taip lietuviai būriais ne savo noru iškeliauja į Sibirą. Vaiką užklumpa daugybė klausimų – kodėl juos ištremia? Kuo jie prasikalto? Kur tas Sibiras? Ten, tolimoje ir svetimoje šalyje, šeimai tenka išgyventi valgant sušalusias bulves, ašaromis sūdant sriubą ir dainomis šildant širdis. Ten gimsta tremtinių choras „Obuoliai“, ten dainuojant užauga sparnai, o viltis grįžti namo niekad neapleidžia.
„Spektaklį įkvėpusi Jurgos Vilės knyga „Sibiro haiku“ randa unikalią formą vaikams pasakoti apie itin sunkias tremties patirtis ir išgyvenimus per jų pačių žvilgsnį į šiuos žiaurumus. Spektakliu siekiame išlaikyti knygos žaidybiškumą, kuris šiems pasakojimams suteikia lengvumo, padaro juos prieinamesnius jaunajai auditorijai. Nagrinėdamas tremties temą spektaklis siekia ne tik apšviesti ar atpasakoti įvykius, tačiau ir padėti vaikams suvokti tai, kas atrodo nesuvokiama“, – sako jau ne pirmą spektaklį vaikams statantis režisierius Augustas Gornatkevičius.
Laura Kutkaitė. MOKYK MANE
Kovo 28-29 d. LNDT. Režisierė Laura Kutkaitė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukūrusi spektaklius „Sirenų tyla“ ir „Teiresijo krūtis“ pristato naują spektaklį „Mokyk mane“. Provokuojantį kūrinį apie mokyklą kurianti Kutkaitė teigia, kad teatras yra dėkinga vieta permąstyti požiūrį į švietimą. Šiame darbe kaip ir ankstesniuose, filosofinį žvilgsnį ji derina su humoru, pasitelkia socialinę kritiką, devised principu kuriamą dramaturgiją ir tragikomiškus įvaizdžius, gimstančius improvizacijų su aktoriais metu.
Prieš pradėdama repeticijas kartu su aktoriais, Kutkaitė vyko į įvairias Lietuvos gimnazijas ir leido dieną pamokose kartu su 9-11 klasių mokiniais. Įkvėpimo kūrėjai taip pat semiasi iš mokytojų ir mokinių atsiųstų minčių bei istorijų. Jie sako, kad kiekvienas galės atpažinti savas mokyklos patirtis – tiek skaudžias, tiek pačias idiotiškiausias.
„Mokyk mane“ klausia, kokią visuomenę formuoja dabartinė mokykla? Kuo panašūs mokykla ir fabrikas? Ar galime save laikyti gamykliniais produktais? Kur brėžti ribą tarp švietimo ir indoktrinacijos? Ar mes kaip visuomenė norime įtvirtinti paklusnumo ir pavaldumo kultūrą, o gal visgi drįstame įsivaizduoti ateitį, kurioje švietimas iš tiesų išlaisvina?
„Mokyk mane“ kviečia žiūrovus kartu praleisti neįprastą „dieną mokykloje“.
Apreiškimas. Čiurlionio kvartetas, Rokas Valuntonis
Kovo 25 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Kaskart sumanydami originalias, įdomias programas, Čiurlionio kvarteto muzikantai šįkart kviečia pajusti, kaip muzikoje susitinka du skirtingi pasauliai ir meninės ideologijos – Johanno Sebastiano Bacho ir Philipo Glasso. Nors kūrėjus skiria šimtmečiai, įdomu, kad jų raiškos priemonės panašios – tai ribotos, saikingos muzikinės medžiagos plėtojimas, kartojimas, perkeitimas.
Minimali „Fugos meno“ muzikinė materija dėl begalinės J. S. Bacho fantazijos, išmonės ir meistrystės tampa vienu universaliausių, reikšmingiausių kūrinių. Dabarties amerikiečių minimalisto Ph. Glasso Penktasis kvartetas veda priešinga kryptimi – autorius netgi tolsta nuo minimalizmo ideologijos, dreifuoja link įprastesnės raiškos, vis dar naudodamasis sau įprasta kartojimo technika. Ir vienu, ir kitu atveju gimsta genialūs muzikos kūriniai, atsikratę tiek taikomosios baroko muzikos funkcijos, tik ir iliustratyvaus, ryškaus ankstesnių Ph. Glasso kvartetų minimalizmo.
Trečiasis bendras koncerto programos dėmuo – abiejų kompozitorių transcendentinis siekis. Ph. Glasso „Apreiškimas“ – tai ir budizmo, ir bizantiško dvasingumo raiška. Bet ir vėlgi – perteikiama taupia, ribota ir paprasta medžiaga, tarsi iš kuklaus molio, kuris virsta kone Graliu.
Svarbiam programos akcentui – fortepijoniniam kvintetui „Apreiškimas“ – prie kvarteto prisijungia pianistas Rokas Valuntonis. Atlikėjas yra LMTA (prof. A. Žvirblytės kl.), Helsinkio J. Sibelijaus akademijų absolventas, stažavęsis Paryžiuje pas garsų pianistą Eugeną Indjicių, baigęs mokslus Londono „Guildhall“ menų mokykloje pas Peterį Bithellą. Tarp daugybės sėkmingų pianisto tarptautinių konkursų – I premija ir „Bluthner“ firmos fortepijonas „Nordic piano competition“ Malmėje, II premija M. K. Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje, I premija Campillos konkurse Ispanijoje ir kt. Atlikėjas koncertuoja prestižinėse koncertų salėse, groja su žymiais orkestrais. 2026 m. sezone pianistas rengia rečitalių seriją Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.
Simfoninės muzikos šedevrai. Maestro Roberto Šerveniko jubiliejui
Kovo 28 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Robertas Šervenikas švenčia jubiliejinę sukaktį. Maestro yra Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro antrasis dirigentas, šiam kolektyvui diriguoja jau virš 30 metų. Dešimtmetį R. Šervenikas buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovu. Dirigentas ypač vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – naujus lietuvių kompozitorių simfoninius kūrinius bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Maestro yra koncertavęs beveik visose Europos šalyse ir kituose žemynuose, bendradarbiavęs su žymiausiais pasaulio solistais.
Koncerte skambės Ludwigo van Beethoveno uvertiūra „Egmontas“, muzika, sukurta Johanno Wolfgango von Goethe’s dramai. Amžininkai mena, kad Beethovenas iki gyvenimo pabaigos puoselėjo sumanymą parašyti muziką ir „Faustui“.
Išeivio iš Ispanijos sūnaus, vieno žymiausių XIX a. antrosios pusės prancūzų instrumentinės muzikos kūrėjų Édouardo Lalo Koncertą violončelei ir orkestrui d-moll grieš vienas perspektyviausių estų violončelininkų Marcelis Johannesas Kitsas, laimėjęs III vietą Karalienės Elžbietos violončelių konkurse Briuselyje ir I vietą George Enescu konkurse Bukarešte, jau surengęs rečitalį Niujorko „Carnegie Hall“.
Vokiečių kompozitorius Johannesas Brahmsas dažnai vadinamas paskutiniu iš garsiojo „B trejeto“ (Bach-Beethoven-Brahms), jis buvo vienas iš daugelio, ilgai jautusių Beethoveno įtaką – juk nepaliaujamai žavėjosi Beethoveno genialumu, ypač simfonijomis. Šį vakarą skambančią savo Pirmąją simfoniją c-moll Brahmsas rašė daugiau kaip dvidešimt metų (retas atvejis muzikos istorijoje!) – taip preciziškai ją tobulino – ir baigė 1876-aisiais.
F. MENDELSSOHN. „ŠLOVINIMO GIESMĖ“
Kovo 27 d. LVSO. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia išgirsti monumentalų XIX a. vokiečių romantiko Felixo Mendelssohno (1809–1847) šedevrą „Šlovinimo giesmė“. Tai antroji simfonija pasaulyje (po Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos), į kurios sudėtį buvo įtrauktas choras.
„Šlovinimo giesmė“ buvo sukurta 1840 m. Leipcigo miesto užsakymu, minint Johanneso Gutenbergo spausdinimo mašinos 400 metų jubiliejų. Kūrinio premjera įvyko 1840 m. birželio 25 d. Leipcigo Šv. Tomo bažnyčioje, kurioje daugelį metų muzikos vadovu tarnavo Johannas Sebastianas Bachas. „Šlovinimo giesmė“ neatsitiktinai parašyta pagal Biblijos tekstus – būtent J. Gutenbergo atspausdinta lotyniška Biblija 1455 m. tapo pirmąja spausdinta knyga Europoje.
F. Mendelssohno „Šlovinimo giesmė“ buvo sukurta kaip simfoninė kantata ir Antrosios simfonijos pavadinimą gavo tik po kompozitoriaus mirties. Kūrinį sudaro dešimt dalių: pirmoji (savo ruožtu, susidedanti iš dar trijų dalių) – grynai orkestrinė, o likusios devynios parašytos solistams, chorui ir orkestrui.
LVSO koncertų salėje vieną žymiausių F. Mendelssohno kūrinių atliks geriausi Lietuvos operos solistai: sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, mecosopranas Skirmantė Vaičiūtė, tenoras Edgaras Montvidas, Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Diriguos orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius.
