Baletas „Žizel“
Sausio 8-11 d. LNOBT. Romantiškojo baleto šedevras Žizel – vienas populiariausių baletų pasaulyje, klasikinis romantiškojo baleto pavyzdys, ypatingai mėgstamas ir Lietuvos publikos. Šį kartą baletą Žizel LNOBT scenoje pastatė žymi ispanų choreografė Lola de Avila. Tai išskirtinio talento choreografė, kuri yra dirbusi su San Francisko baleto trupe, Ženevos Didžiojo teatro baleto trupe, Paryžiaus operos baleto trupe ir kitomis garsiausiomis pasaulio trupėmis, ji yra apdovanota Ispanijos karaliaus skiriamu aukso medaliu už indėlį į šokio kultūros puoselėjimą. Choreografės sukurtas Žizel baletas remiasi Petipa, Coralli ir Perrot choreografijos pagrindu.
Spektaklis vaikams „Alisa stebuklų šalyje“
Sausio 11 d. LNOBT. Kas vaikystėje nesvajojo kartu su mažąja Alisa leistis į nuotykių kupiną kelionę triušio ola? Būti tai maža, tai didele, sutikti nuolat skubantį Triušį, besišypsantį, tai atsirandantį, tai išnykstantį Češyro katiną, išmintingąjį Vikšrą ar valdingąją Širdžių karalienę – viską patirti kaip nesibaigiantį nuotykį Stebuklų šalyje!
Ši Stebuklų šalis laukia jūsų visų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjeroje, Izraelio kompozitoriaus Davido Sebba‘os operoje vaikams Alisa stebuklų šalyje. Nuotaikingą ir spalvų kupiną istoriją teatro scenoje pasakoja režisierius Gad Schechter iš Izraelio, dirigentai Martynas Staškus ir Adomas Jankovič, dailininkai Gintarė Jonaitytė, Marta Vosyliūtė ir Andrius Ringevičius, o šokius visiems personažams kuria choreografė Jūratė Sodytė.
Operos libretą parašė pats kompozitorius, į lietuvių kalbą jį vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Kompozitoriaus D. Sebba pasakoja, kad jo opera – apie vaikus, kurie apdovanoti vaizduote, kurie mėgsta svajoti, ir tokie vaikai užaugę galiausiai tampa mozartais ir edisonais. Tačiau, nors tai opera apie vaikus, režisierius G. Schechter pabrėžia, kad tai spektaklis skirtas visai šeimai – jame kalbama apie prasmingus dalykus, kurie bus svarbūs ir vaikučių tėveliams. Tad keliaukime visi drauge su Alisa į Stebuklų šalį!
Birutė Kapustinskaitė. STAND-UP'AS PRASMEI IR BEPRASMYBEI
Sausio 6, 8 d. LNDT. Teatro scenoje pirmą kartą stand-up komedija – žanras, kuris per juoką apvalo ne tik pasakojantįjį, bet ir klausantįjį. Prajuokinti kitą žmogų yra išties nelengva užduotis. O dar sunkesnė užduotis, kuri rūpi teatrui naudojant humorą, kaip komunikavimo formą, – paliesti skaudžias, mums visiems artimas gedulo, netekties, savižudybės temas. Išjudinti žmoguje kažką netikėto, padėti pasijuokti iš savęs, pasižiūrėti į skausmingas patirtis iš šono, kad galėtum su jomis susitaikyti.
Pirmą kartą kartu kuriančios pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė ir režisierė Eglė Švedkauskaitė kviečia žiūrovus kartu keliauti į naujas teatrines formas ir per vieną stand-up komedijos numerį tyrinėti netektį šeimoje.
Pjesės veikėjai: Mama – garsi laidų vedėja ir Sūnus – sėkmės lydimas stand-up atlikėjas – abu neieško žodžio kišenėje, tačiau susidūrus su Tėvo netektimi jiems susikalbėti vis dėlto tampa sudėtinga. Tai istorija apie pykčio, gėdos, kaltės paleidimą ir ieškojimą, kaip atsiverti pažeidžiamumui ir vienas kitam.
„Stand-up prasmei ir beprasmybei“ – komiška pjesė apie pagrindinių veikėjų bandymą susikalbėti po tėvo netekties. Juodasis humoras, saviironija ir pasakojamasis humoras (stand-up) čia derinami su drama, supinant pasakojimą apie praradimą, apie mamos ir sūnaus santykį su visuomenės požiūriu į gedulą ir iš to kylantį poreikį prisitaikyti“, – sako pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė.
Pedro Calderón de la Barca. GYVENIMAS – TAI SAPNAS
Sausio 7, 11 d. LNDT. Po pranašystės, kad Lenkijos princas, vienintelis sosto įpėdinis Sigizmundas atneš nelaimes savo šaliai ir atims sostą iš savo tėvo, karalius Bazilijas įkalina sūnų bokšte. Sulaukęs pilnametystės, Sigizmundas yra išleidžiamas iš bokšto ir sužino savo tikrąją kilmę. Jis susiduria su visiškai nepažįstamu pasauliu, kuris, jo akimis, tėra sapnas. Tai iškelia juodžiausius princo troškimus, sužadina jo godumą ir aistrą valdyti taip, kaip jis supranta. Bet jeigu visa tai tėra sapnas, ar turi būti atsakingas už savo veiksmus?
Žymiausio brandžiojo baroko ispanų dramaturgo Pedro Calderón de la Barca kūrinyje „Gyvenimas – tai sapnas“ persipina nuotykiai, filosofija, kerštas, garbės troškimas, meilė ir intrigos. Interpretuodami šią klasikinę pjesę, spektaklio kūrėjai analizuoja konfliktą tarp laisvos valios pasirinkimų ir lemties, gilinasi į egzistuojančios ir susikuriamos realybės priešpriešas, nagrinėja teisingumo ir išminties klausimus.
Raimondas Klezys. AVINAI (spektaklis jaunimui)
Sausio 9-10 d. LNDT. Aktorius Raimondas Klezys su jaunaisiais žiūrovais (spektaklis skirtas paaugliams nuo 14 metų) dalijasi istorijomis iš savo gyvenimo. Per pasakojimus apie vaikystę, žaidimus, žiūrėtas laidas ir pokalbius su močiute atsiskleidžia rimtesnės temos, kurios pateikiamos žaidybiškai ir su humoru.
Betarpiškame spektaklyje kiekvienas gali įsitraukti tiek, kiek nori, o žiūrovų atsakymai formuoja vis kitą spektaklio veidą. Kamuolys, naudojamas spektaklyje, tampa ne tik žaidimo elementu, bet ir kūrybiniu įrankiu, leidžiančiu per žaismę įtraukti žiūrovą į asmenišką pasakojimą – atvirą, jautrų ir kviečiantį atpažinti save.
Joanna Bednarczyk. QUANTA
Sausio 9-11 d. LNDT. „Some places are like people: some shine and some don’t“ – cituojant klasiką. Viešbutis „Les Moires“ – vienintelis spindintis taškas daugelio kilometrų spinduliu. Toli nuo populiarių turistų takų jis egzistuoja, tarsi nebūtų laiko, – nesensta, nejaunėja, tiesiog yra. Sakoma, kad aukštai kalnuose laikas teka greičiau, nors žmogui tokie skirtumai nepastebimi. Nors pats „Les Moires“ nepatiria laiko, jo gyventojų likimai greitėja palyginus su tuo, kas vyksta arčiau žemės. Tai, jog šis pagreitis pastebimas, prieštarauja bet kokiems klasikinės fizikos dėsniams. Minutės ir sekundės, regis, yra labiau sugrūstos laike, todėl vienoje dienoje ir vienoje naktyje jų esti daugiau, nei išmatuotų paprastas laikrodis. Įtartinai greitėjančiame laike greitėja ir tam tikra fizinio pasaulio savybė, kurią būtų galima pavadinti įvykių kvantais.
Ką reiškia sąvoka „kvantas“? Žodis quantum lotyniškai reiškia „kiek“. Fizikoje kvantas apibūdina mažiausią porciją, kokią gali turėti arba kokia gali pakisti koks nors fizikinis dydis vienetiniame įvykyje. Paprasčiau tariant, kvantas – tai porcija, kurios negalima padalyti. Torto negalima pjaustyti be galo. Egzistuoja mažiausias galimas gabaliukas, kokiu galima pavaišinti svečią.
Gyvenimą sudaro įvykių kvantai. Įvykiai vyksta vienas po kito, susirikiuodami į tam tikrą istoriją. Reiškinių, jausmų ir sąryšių daugetas susividurkina pasakojime, skylančiame į praeitį, dabartį ir nežinomą ateitį. Vadiname tai gyvenimu, biografija, likimu. Kiekvieną istoriją valdo laikas, tai jis lemia, jog istorijos tampa suprantamos. Iš pradžių būna priežastis, tada pasekmė, o veiksmas sukelia atoveiksmį. Tačiau kai laikas ima greitėti, jis liaujasi buvęs laiku ir tampa tuo, ko prigimties nebesuprantame, kvantinių įvykių daugetas liaujasi vidurkinęsis į tikrovę, kurią įmanoma suprasti ir suvokti.
Didybė ir aistra. LKO, Roeland Hendrikx, Vilmantas Kaliūnas
Sausio 10 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Lietuvos kamerinis orkestras šį vakarą kviečia patirti didybę ir aistrą muzikos garsuose, o prie jo pulto stoja Vokietijoje gyvenantis dirigentas Vilmantas Kaliūnas, dažnai diriguojantis Lietuvos kolektyvams.
„Ritmiškai pašėlęs Christopho Willibaldo Glucko „Furijų šokis“ iš operos „Orfėjas ir Euridikė“ prasiveržia kaip pragariškas viesulas ir įtraukia į galingą emocinę atmosferą, – pasakoja programos sumanytojas, dirigentas V. Kaliūnas. – Wolfgango Amadeus Mozarto Koncertas klarnetui ir orkestrui A-dur, KV 622 – tai paskutinis jo instrumentinis koncertas, išsiskiriantis savo šviesiu lyrizmu, grakštumu ir giluma; ypač žavi garsusis Adagio, tapęs vienu žymiausių vėlyvojo Mozarto lyrikos pavyzdžių.
Roberto Schumanno „Miško scenos“ – romantiškas pasivaikščiojimas per įsivaizduojamą mišką: muzikinės miniatiūros perteikia gamtos paslaptis, ramybę ir žmogaus vidinius išgyvenimus. Josepho Haydno Simfonija Nr. 49 f-moll „La Passione“ – dramatiškas ir iškilmingas koncerto programos finalas: įtampos, emocinio gilumo ir barokinės rimties sintezė su ankstyvojo klasicizmo jėga bei ekspresija.“
Spektaklis MAN ŠIANDIEN – HAMLETAS
Sausio 9 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. Būti ar nebūti? O jeigu būti – tai kaip? Spektaklis kelia tuos pačius hamletiškus klausimus, tačiau žvelgia į garsiąją V. Šekspyro pjesę jauno žmogaus akimis. Kaip būti, jei esi sutrikęs, išduotas, jei praradai pasitikėjimą brangiausiais žmonėmis?
Kaip būti, jei man šiandien – Hamletas? Spektaklis nepalieka savo abejojančio herojaus vienišo neišsprendžiamų dilemų labirinte ir teikia vilties, kad kartu ieškoti atsakymų yra ne mažiau svarbu, nei juos rasti.
