Antradienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyko šio didžiulio renginio rezultatų aptarimas, jame dalyvavo sezono komisarė Virginija Vitkienė, Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė ir Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Austė Zdančiūtė.
„Šis renginys parodė, kaip kultūra ir politika gali veikti išvien – turbūt nebuvo nė vieno renginio, kuriame nebūtų paminėta Ukraina. Šiandien norime pristatyti kol kas didžiausio projekto Lietuvos pristatymo užsienyje rezultatus“, – renginį pradėjo J.Reklaitė ir dėkodama visiems prisidėjusiems pridūrė, kad pradinė ambicija buvo žymiai žemesnė, o rezultatai viršijo lūkesčius.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
15min primena, kad Lietuvos sezonas Prancūzijoje įvyko prezidentų Gitano Nausėdos ir Emmanuelio Macrono sutarimu. Didelį indėlį, kad šis susitarimas įvyktų, įdėjo buvęs Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.
Valstybės investicijos pasiteisino
Pasak V.Vitkienės, Lietuvos vardas sezono metu skambėjo ne tik profesionalų ratuose, bet ir plačiojoje žiniasklaidoje.
„Renginio konceptai jau buvo galvojami 2022-ų metų vasarą, kada tik buvo prasidėjęs karas Ukrainoje. Dauguma menininkų išties buvo labai socialiai ir geopolitiškai angažuoti, tad mūsų temos apėmė globalią kaimynystę, įgalintą tapatybę bei išlaisvintą vaizduotę. Visos šios trys kryptys buvo pastebėtos, – kalbėjo V.Vitkienė. – Visgi, nors žurnalistai ir paminėdavo šias temas, daugiausia dėmesio jie kreipdavo į pačius kūrinius jų pačių kontekstuose ir temose.“
Toliau sezono komisarė pateikė keletą bendrakūrystės pavyzdžių, kurie stipriai nuskambėjo Prancūzijoje:
„Theatre de la Ville“. Tai buvo vienas ryškiausių bendrakūrystės projektų su dėmesiu Lietuvai. „Šį projektą kaip pagrindinis partneris koordinavo Teatro informacijos centras. Jis į partnerystę įtraukė beveik 10 Lietuvos scenos menų organizacijų, pavyzdžiui, „Operomaniją“, „Dansemą“, Vilniaus universiteto chorą, Klaipėdos valstybinį lėlių, Oskaro Koršunovo, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą“, – teigė V.Vitkienė.
Apskritai, šiuo projektu buvo įgyvendinti 49 pasirodymai, o fiziškai į „Theatre de la Ville“ atvyko 132 lietuvių profesionalai: „Į pastarąjį skaičių neįeina čia pasirodęs choras, iš kurio dalyvavo arti 50-ies žmonių.“
„Paris Photo“. Ši paroda-mugė įvyko vienoje iš pagrindinių reprezentacinių erdvių – Grand Palais. Kaip teigė V.Vitkienė, į ją menininkams buvo labai sunku patekti.
„Mugės „Paris Photo“ vadovybė nusprendė skirti erdvę ir Lietuvos fotografijai. Tai sulaukė didelės sėkmės, mat jie pasikvietė kuratorę Sonią Voss. Kad renginys įvyktų, ji bendradarbiavo su Pompidou centru ir ten dirbančiu kuratoriumi, kuris planuoja įsigyti lietuvių autorių darbų Pompidou centro kolekcijai“, – sakė V.Vitkienė.
Mugę aplankė virš 80 tūkst. žmonių, o spaudos ataskaita parodė, kad arti 100 publikacijų minėjo Lietuvos dalyvavimą šioje mugėje.
„Du grafo Tiškevičiaus pasauliai ir jo XIX a. pabaigos nuotraukos“. „Mane labai sužavėjo grafo Tiškevičiaus paroda, kuri vyko Šalono prie Sonos mieste, kuris yra atokiau nuo Paryžiaus. Tačiau jame yra pasaulinei fotografijai skirtas muziejus. Rengiant parodą bendradarbiavo pats muziejus, kuris kaupia grafo Tiškevičiaus kūrinius, taip pat Kauno rajono, Šiaulių „Aušros“, Kretingos ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejai“, – komentavo V.Vitkienė. Jos pasakojimu, šioje parodoje bendradarbiavo beveik visi grafo Tiškevičiaus fotografijų rinkinių turėtojai, taip pat kolekcionieriai, įsigiję šios istorinės asmenybės darbų.
„Dainų šventė“. Tulūzoje įvyko ir 100-mečio dainų šventė, prie to daug prisidėjo chorvedys Rolandas Muleika, ilgą laiką gyvenantis Prancūzijoje. Jis su konservatorija, kurioje dirba 30 metų, ir savo išugdytų chorų vadovais atliko 9 dainų šventės repertuaro dainas bei kitus lietuvių autorių kūrinius. V.Vitkienė pažymėjo, kad iš 700 choristų 650 buvo prancūzų atlikėjai, jie dainavo lietuviškai. „Tai buvo nereali atmosfera salėje su 2500 žiūrovų. Ten net nebuvo galima gauti bilietų, nes visi 700 kūrėjų atsivedė vieną kitą savo šeimos narį“, – sakė V.Vitkienė.
Lietuvių menininkai sukūrė naujų kūrinių. Kaip minėjo sezono komisarė, dėl biudžeto ir laiko trūkumo nebuvo numatyta sukurti naujų kūrinių, tačiau jų vis tiek atsirado. Tai stipriai prisidės prie menininkų karjerų.
„Pavyzdžiui, Eglės Budvytytės kūrinys „Sezonai“ vis dar pildomas ir jis bus pristatytas Venecijos bienalėje. Žodžiu, visas tas indėlis, kurį valstybė investuoja į kūrybą, sugrįžta su kaupu“, – tikino V.Vitkienė.
Kiek iš viso investuota į Lietuvos sezoną Prancūzijoje?
Spaudos konferencijos metu atskleista, kiek iš viso buvo išleista Lietuvos sezono Prancūzijoje metu.
Lietuvos Respublika iš viso paskyrė 3 536 406 eurus.
Iš jų programai skirta 2 783 502 eurai, komunikacijai – 446 596 eurai, valdymo išlaidoms – 306 306 eurai.
O štai Lietuvos kultūros partnerių ataskaitose įvardinta bendra išlaidų programai suma siekia 6 240 000 eurų.
