Rusijos pasitraukimas
15min primena, kad 2022-ųjų vasarį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, iš Rusijos paviljono pasitraukė menininkai Kirilas Savčenkovas ir Aleksandra Suchareva, taip pat lietuvis kuratorius Raimundas Malašauskas. Jie karą pavadino „politiškai ir emociškai nepakeliamu“ ir pareiškė, kad tokiomis aplinkybėmis „menui nėra vietos“.
2022-aisiais paviljonas liko uždarytas. 2024-aisiais Rusija perdavė savo paviljoną Bolivijai. 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalėje Rusijos paviljone buvo įrengta edukacinė erdvė.
„Niekur neišėjome – tik ieškome naujų formų“
Dabar M.Švydkojus teigia, kad Rusija iš Venecijos bienalės niekada nebuvo pasitraukusi. „Pats mūsų paviljono buvimas – nepriklausomai nuo to, kas jame vyksta, ar tai draugų iš Lotynų Amerikos parodos, ar edukacinė erdvė visai bienalei – reiškia mūsų šalies dalyvavimą Venecijos kultūrinėje erdvėje. Kadangi niekur neišėjome, tai ir negrįžtame“, – rašė jis ARTnews.
Paroda pavadinta „Medis, įsišaknijęs danguje“ (The Tree is Rooted in the Sky), joje dalyvaus daugiau nei 50 jaunų muzikantų, poetų ir filosofų iš Rusijos bei kitų šalių. Kaip teigė M.Švydkojus, viena pagrindinių parodos temų – mintis, kad „politika egzistuoja laikinose dimensijose, o kultūros bendrauja amžinybėje“.
Paviljone vyks savotiškas „muzikinis festivalis“ su atlikėjais iš Argentinos, Brazilijos, Malio ir Meksikos. Tikinama, kad projektas siekia atskleisti „periferinėmis laikomų teritorijų ir praktikų kūrybinį potencialą“, pristatyti tradicijas ir eksperimentines kryptis, kurios „gimsta toli nuo didžiųjų kultūros centrų, tačiau būtent dėl to išsaugo autentišką ir novatorišką raiškos galią“.
„Rusų kultūros atšaukti nepavyko“
M.Švydkojus savo pasisakymuose nuosekliai kartoja tą pačią žinią: Vakarų bandymai izoliuoti rusų kultūrą žlugo.
„Galima sugalvoti įvairių sankcijų, galima uždrausti oficialioms institucijoms su mumis dirbti, tačiau niekas negali atimti iš Rusijos teisės į meninę saviraišką“, – teigė jis ARTnews.
Kaip pavyzdį, kad rusų kultūra nėra izoliuota, jis pateikė animatoriaus Konstantino Bronzito dalyvavimą šių metų „Oskarų“ ceremonijoje ir kad jo kūrinys nominuotas už geriausią trumpametražį animacinį filmą.
Paklaustas, ar tikisi protestų, M.Švydkojus sakė, kad „bet kokia provokacija prieš rusų kultūros veikėjus Venecijos bienalėje yra įmanoma, tačiau, tikiuosi, kad nugalės sveikas protas“.
„Bienalė nesprendžia“
Venecijos bienalės organizatoriai savo poziciją formuluoja atsargiai. Bienalės atstovė žiniasklaidai Cristiana Costanzo ARTnews teigė, kad „La Biennale di Venezia kaip organizacija nesprendžia dėl nacionalinio dalyvavimo – šalys pačios renkasi, ar dalyvauti“.
Rusija buvo vienintelė šalis, 2024-aisiais negalėjusi dalyvauti dėl vykstančio karinio konflikto. Izraelis, nepaisant karo Gazos ruože, buvo pasirengęs atidaryti savo paviljoną, tačiau jį atvėrė tik po protestų bienalės atidarymo dieną.
Bienalėje dalyvavę menininkai pareiškė, kad paroda bus atvira tik pasiekus paliaubas ir kaip bus paleisti įkaitai. Šiemet Izraelio paviljonas perkeltas iš nuolatinės vietos Giardini į Arsenalą. Skelbiama, kad toks sprendimas priimtas dėl vykstančios paviljono rekonstrukcijos.
Venecijos bienalė atidaroma gegužę. Ukrainiečiai ir Ukrainą palaikantys socialiniuose tinkluose reiškia nepritarimą ir pasipiktinimą dėl Rusijos dalyvavimo. M.Švydkojus nepasitenkinimą ir pasipriešinimą vadina „pergale ne tik rusiškajam pasauliui, bet ir visoms dalyvaujančioms šalims“ ir tikina, kad „rusų kultūros veikėjai yra atviri bendradarbiavimui – ne tik dabar, bet ir ateityje“.
15min primena, kad šių metų, 61-ojoje, Venecijos bienalėje Lietuvai atstovaus menininkė Eglė Budvytytė su projektu „Šiltakraujai ir besparniai“, o Lietuvos paviljoną kuruoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
