Paviljono lankytojai taip pat turėjo galimybę pažiūrėti parodai parengtą M.Survilos pasakojimą apie fondo veiklą, miškų išsaugojimo iniciatyvos reikšmę bei minėto filmo kūrimo procesą. Be to, dalinti specialiai sukurti lankstinukai. Juose pasakota apie sengires ir jų biologinę įvairovę, gyvybės ciklų miškuose užtikrinimo svarbą, nykstančias ir saugomas gyvybės rūšis Lietuvoje bei fondo veiklą ir rezultatus.
Šiemet Osakoje, dirbtinai sukurtoje Jumešimos saloje, vykusios parodos tema – „Ateities visuomenės kūrimas mūsų gerovei“ (angl. „Designing a Future Society for Our Lives“). Dalyviai pagal tematiką kūrė paviljonus ir inicijavo diskusijas apie iššūkius, su kuriais susiduria žmonija.
Parodoje dalyvavo 158 šalys, o lankytojų skaičius siekė daugiau nei 64 mln. Baltijos šalių paviljonas pristatė žmogaus, technologijų ir gamtos ryšį. Pagrindinis paviljono akcentas – interaktyvi instaliacija – žalia stiklo siena, simbolizuojanti žaliuosius Baltijos miškus ir mūsų planetą. Taip pat jame eksponuotos 300 žolelių, augančių abiejose šalyse, herbariumas ir lankytojams suteikta galimybė Baltijos šalyse pasodinti medį.
„Lietuva pasaulinėje parodoje „EXPO 2025 Osaka“ kviečia Baltijos paviljono lankytojus apmąstyti, kokį pėdsaką kiekvienas iš mūsų paliekame Žemėje, kokie sprendimai mums padėtų išsaugoti balansą tarp žmogaus veiklos, technologijų ir gamtos. Filmas „Sengirė“, pasitelkiantis poetinį ir vaizdinį pasakojimą, kaip tik ir kalba apie tai ir organiškai susisieja su paviljono ekspozicija ir pagrindine jos idėja. Labai džiaugiamės, kad galėjome šį filmą parodyti japonams, kalbėti jiems suprantama kalba ir tuo pačiu parodyti, ką bendro turime su japonais, kokios vertybės mus sieja“, – sako Lietuvos Generalinės komisarės „EXPO 2025“ pavaduotojas Marius Gurskas.
Anot „Sengirės fondo“ vadovės Rimantės Paulauskaitės–Digaitienės, toks lietuviškos miškų išsaugojimo iniciatyvos pristatymas pasaulinei auditorijai – dar vienas reikšmingas žingsnis, skleidžiant senųjų miškų išsaugojimo svarbos žinutę.
„Tūkstančiai parodos lankytojų susipažino su senųjų miškų situacija Lietuvoje, mūsų gamtos saugojimo iniciatyva bei visuomenės susitelkimo svarba. Norint gerinti senųjų miškų ateitį, reikia visų įsitraukimo – tikime, kad mūsų pavyzdys gali įkvėpti veikti ir japonus, ir bet kurią kitą šalį“, – papildo R.Paulauskaitė-Digaitienė.
Specialiai fondo pristatymui Baltijos šalių paviljone sukurtą įrašą galima rasti šioje nuorodoje.
