„Mažesnis užimtumas tiesiog reiškia didesnį produktyvumą, reiškia, kad tame ekonomikos segmente mažiau žmonių pagamina daugiau negu likusioje ekonomikos dalyje“, – pristatydamas tyrimą sakė jam vadovavęs Lietuvos banko Statistikos departamento direktorius Rimantas Juozas Vaicenavičius.
Tyrimo metu taip pat išmatuota, kad bendrai Lietuvos eksporte kūrybinių industrijų sukuriami produktai ir paslaugos sudaro 4,68 proc., tačiau šios srities santykinė dalis sparčiai auga.
Kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip knygų leidyba, dizainas, programinė įranga, muzikos ir kino pramonė – visas sritis, kuriose veikia autorių ir gretutinių teisių apsauga.
„Padėtis yra tokia, kad dabar mes kuriame daugiau vidiniam vartojimui, bet jeigu pažiūrėtume į tai, kaip keičiasi padėtis, tai (...) tiriamojo laikotarpio pabaigoje eksporto dalis yra beveik pasivijusi pridėtinės vertės dalį“, – žurnalistams sakė R.J.Vaicenavičius.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas savo ruožtu pažymėjo, kad tyrimas leidžia įsitikinti, jog kultūra yra investicija.
„Kai turi taip kruopščiai ir profesionaliai atliktą tyrimą kaip šiandien matėme jį pristatant, tai yra tam tikras įrankis ir diskusijų argumentas, parodantis, kad kultūra ne vien ima į save, bet ir duoda grąžą. Iš tikrųjų tai yra pakankamai nauja sritis, jeigu kalbame apie kultūros, kūrybos ekonomiką, turbūt reikėtų sakyti, kad Europoje šiai sričiai yra ne daugiau kaip 15 metų. Mokslininkai, tyrėjai pasijungė ir identifikavo, kad tai yra reikšminga sritis“, – dėstė A.Gelūnas.
Klasikiniu kultūros ekonomikos pavyzdžiu jis įvardijo nekilnojamojo turto kainų kilimą Vilniuje, T.Ševčenkos gatvėje, kurioje įsikūrę loftai yra menininkų dirbtuvės. Paklaustas, kokios kultūros plėtojimo poreikį atskleidė tyrimas, ministras pabrėžė, kad plėtojant naujas technologijas, negalima pamiršti tradicinių.
„Aš manau, kad tos naujos sritys, kurios neabejotinai priklauso kultūrai, tokios kaip dizainas ar naujosios technologijos, kiek jos susiliečia ir su knygų leidyba, ir su kompiuteriniais žaidimais, ir su muzikos leidyba, Lietuvoje buvo truputį marginalinės. Mes po truputį pradėjome kreipti dėmesį į šią sritį ir, manau, kad visame pasaulyje neišvengiamai šita sritis plėsis, tai yra ateities sritis (...). Aš manau, kad šitos sritys turėtų būti plėtojamos, bet jokiu būdu nepamirštant to milžiniško indėlio, kurį duoda visuomenei klasikinė kultūra – kalbu ir apie poeziją, ir apie literatūros leidybą, ir apie teatrą, operą bei šokį. Manau, kad patirtinė ekonomika, kuri kraštui duoda veidą, daro jį patrauklesnį ne tik kultūriškai, bet ir ekonomiškai“, – dėstė ministras.
Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir Kultūros ministerijos užsakymu tyrimą atliko viešoji įstaiga Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. 2011 metų kovą – 2012 metų rugpjūtį atliktu tyrimu išanalizuotas autorių teisių ir gretutinių teisių srities kasmetinis indėlis į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą, užimtumą ir užsienio prekybą 2000–2008 metais.
Tyrimo metu, matuojant įvairių kultūrinių veiklų sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę, pastebėta, kad nuo 2000 iki 2008 metų, pavyzdžiui, stipriai sumenko spaudos ir literatūros leidybos sukuriamos pridėtinės vertės dalis, o augimas, pavyzdžiui, stebėtas duomenų bazių, programinės įrangos kūrėjų sukuriamos pridėtinės vertės dalyje.
„Pavyzdžiui, knygų leidybos reikšmė sumenko nuo 0,4 iki 0,13 proc. Iš tikrųjų tas dešimtmetis nuo 2000 iki 2010 metų yra Lietuvos knygų leidybos laidojimo epocha (...). Laikraščių leidyba sumažėjo beveik dvigubai, o žurnalų leidyba klesti, ji nuo 0,07 proc. iššaugo iki 0,1 proc.“, – vardijo R.J.Vaicenavičius.
Pasak A.Gelūno, ministerija finansavo septintadalį tyrimo kainos, jam skirdama 10 tūkst. litų.
