Kūrybinio susitikimo metu bus pristatytos įdomiausios įvairių laikotarpių eilės ir tekstai, skambės muzika, visi norintys gaus atsakymus į juos dominančius klausimu. Susitikimas vyks Vilniuje muzikiniame-poetiniame salone „Sėlių klubas“ (Sėlių g. 22).
Anatolijus (Džordž) Gunickis – dramaturgas, poetas, prozaikas, roko žurnalistikos patriarchas, muzikinis kritikas, daugybės tekstų apie grupę „Akvarium“ autorius. Jis gimė 1953 metų rugsėjo 30-ąją Leningrade. Mokėsi Leningrado mokykloje Nr. 421 Maskvos rajone. Toje pačioje mokykloje jaunesnėje klasėje mokėsi ir Borisas Grebenščikovas, ten jie ir susipažino.
1972-jų vasarą B.Grebenščikovas ir A.Gunickis sukūrė grupę „Akvarium“, kurioje Anatolijus iki 1975-ųjų pradžios grojo mušamaisiais ir kartu su Borisu rašė dainų tekstus. Jis dalyvavo įrašant albumą „Švento Akvariumo pagunda“ ir kituose to dešimtmečio bandymuose, kurie buvo žinomi kaip „Priešistorinis „Akvarium“ periodas“.
Po mokyklos baigimo Gunickis įstojo į pačią prestižiškiausią miesto aukštąją medicinos mokyklą – Pirmąjį medicinos institutą, kur mokėsi beveik ketverius metus, po to baigė Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos instituto Teatro meno fakultetą.
Skirtingais savo gyvenimo periodais jis buvo liftininku, Etnografijos muziejaus darbuotoju, Kultūros rūmų administratoriumi, Konservatorijos Operinio dainavimo studijos scenos darbuotoju, pirmosios sunkųjį roką atliekančios miesto grupės „Forward“ direktoriumi, mokslinio seminaro vadovu Leningrado Saviveiklos meno namuose (jie vėliau tapo Roko klubu), „Realaus meno teatro“ literatūrinės dalies vedėju, „Absurdo teatro“ direktoriumi ir pan.
Jis – poetinių knygų „Mano devizas – kabliapavidališkumas. Akvariumo eilės“ (2000), „Žodžio krantas“ (2009), „¾ pusės Menulio“ (2012), „Lėktuvai, bet prezidentai“ ir „Niolika metų po“ (2015); dramaturgijos rinkinio „Teigiamo herojaus metamorfozės“ (1996); prozos knygų „Taip prasidėjo AKVARIUMAS“ (2008), „Mirtis Zuikiui!“ (2013) ir „Mano Akvariumas“ (2015); pjesės „Ji kaip visi“ (2014) autorius. Be to 2005-aisiais Čeliabinske buvo išleistas dvitomis: I tomas – „Senojo rokerio užrašai“ (straipsniai apie įvairių laikotarpių muziką, interviu ir t.t.), II tomas – „Privačių reiškinių praktika“ (eilės ir pjesės).
1975-aisiais metais jis metė muzikinę karjerą dėl teatro. Jo pjesės „Iki pačių aukštumų“, „Zuikio mirtis!“ buvo vaidinamos keliuose teatruose, pavyzdžiui, Vasiljevskio Satyros teatre. 2000-aisiais pradėtas projektas „Terariumas“, kuriame dalyvavo „Akvariumo“ muzikantai, Viačeslavas Butusovas, Maksimas Leonidovas, Nastia Poleva ir Aleksandras Vasiljevas, išleido albumą „Penkiakampė nuodėmė“. Daina „Gibraltar/ Labrador“ tapo filmo „Brolis–2“ garso takeliu.
Naujasis „Terariumo“ albumas „3 = 8" išleistas prieš keletą mėnesių. Plokštelėje – 13-a kompozicijų. Dainas pagal Gunickio žodžius atlieka B.Grebenščikovas, Jurijus Ševčiukas, Jevgenijus Fiodorovas, Leonidas Fiodorovas, Viačeslavas Butusovas, Aleksandras Vasiljevas, Maksimas Leonidovas, Antonas Batagovas ir vienuolių – muzikantų grupė iš anoniminės mistinės Šv. Vinifredos brolijos.
Prieš tai buvęs projekto „Penkiakampė nuodemė“ albumas buvo sukurtas prieš 15-a metų. Tada be „Akvariumo“ muzikantų įrašymo metu dalyvavo Sergejus (Čiž) Čigrakovas, Nastia Poleva, Viačeslavas Butusovas ir kiti muzikantai. B.Grebenščikovas sakė, kad „Terarium“ – tai ne grupė, o „Akvariumo“, prie kurio prisijungė kolegos, pseudonimas.
Pasak disko kūrėjų, išleisdami naują albumą, jie galvojo, kad atsitiks kažkas panašaus į antrą „Penkiakampę nuodėmę“. Tačiau atsirado „daugialypė medžiaga, kurioje atsispindi visas šiuolaikinis pasaulis ir netgi, sprendžiant iš visko, tai, ko dabar dar nesimato".
B.Grebenščikovas pasakojo, kad albumas „3 = 8“ – tai „trijų pasaulių simfonija“. „Šis albumas turi tris puses. Pirmoji vadinasi „Teorema apie paukštį, sudeginusi žemę“. Antroji – „Iš akademiko Druufo manuskriptų“. Trečioji – „Iš neparašyto“. Atitinkamai, yra trys pasauliai – rojus, kasdienis pasaulis ir „negatyvus rojaus atspindys“, – teigė muzikantas.
