Pats sunkiausias 74 varpų instrumentas, sveriantis net 91 toną, yra Niujorko (JAV) Rokfelerio memorialo Riverside bažnyčioje. Beje, pagal varpų skaičių jis yra tik trečiasis pasaulyje. Bloomfield Hills (JAV) mieste esantis karilionas turi 77 varpus. Šiuo metu daugiausia karilionų yra Nyderlanduose – ten jų suskaičiuojama daugiau nei 180.
Lietuvoje šiuo instrumentu džiaugtis gali trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Naujausias ir didžiausias Lietuvos karilionas yra Vilniuje, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte. Šis 61 varpą turintis Nyderlandų karalystės meistrų pagamintas instrumentas pirmą kartą suskambo prieš nepilnus metus.
„Kultūros nakties“ klausytojams progą pasimėgauti unikaliu Vilniaus karilionų skambesiu suteiks Pažaislio muzikos festivalis kartu su Nyderlandų karalystės ambasada ir Kazickų šeimos fondu.
Birželio 17 d. 21 val. iš Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšto „Skambančias varpų istorijas“ koncerte klausytojams pasakos kariljonieriai iš šio instrumento tėvyne laikomų Nyderlandų – Auke de Boer ir Bauke Reitsma. Džiugu, kad atlikėjus lydės kompozitorius, dailininkas, rašytojas, vertėjas bei tikras Lietuvos ir Nyderlandų kultūrų ekspertas – Joseph Johannes Visser. Jo iniciatyva 2009 m. Auke de Boer jau skambino Kauno karilionu, o šį kartą koncerte girdėsime ir naujausią J.J.Visser kūrinį, sukurtą specialiai Vilniaus karilionui.
A.de Boer groti karilionu mokėsi unikalioje ugdymo įstaigoje – Nyderlandų kariliono mokykloje. Jau dvidešimt metų jis yra Dokkumo ir Groningeno miestų kariljonieriumi, o vienas iš jo valdomų ir prižiūrimų instrumentų skamba jau daugiau nei 350 metų. Atlikėjas taip pat groja vargonais, dirba pedagoginį bei edukacinį darbą. Jo soliniai rečitaliai skambėjo Danijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, taip pat – JAV, Kanadoje bei Japonijoje.
Bauke Reitsma kelionę link muzikos pradėjo studijuodamas vargonus ir bažnytinę muziką Utrechto konservatorijoje. Vėliau susidomėjo karilionu ir grojimo su šiuo instrumentu žinias gilino Nyderlandų kariliono mokykloje. Prieš dešimtį metų įgijęs magistro laipsnį atlikėjas tapo Weespo Baarno ir Bunschoteno miestų kariljonieriumi. Šio muziko rečitaliai skambėjo visoje Nyderlandų karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Airijoje.
Kaip gi veikia šis nuostabus instrumentas? Jo konstrukciją sudaro stabiliai įtvirtinti ir suderinti varpai, kurių šerdys priartintos prie kūgio krašto. Šerdys trosais sujungtos su vargonų manualus primenančia svertine klaviatūra, kuria grojama spaudžiant svertus pirštais, delnais, o kartais netgi sugniaužtais kumščiais. Daugelyje karilionų yra ir automatinio grojimo funkcija. Paprastai karilionai montuojami bažnyčių ar miestų bokštuose, bet šis instrumentas yra labiau pasaulietinis nei bažnytinis.
Senaisiais laikais grojimo karilionu menas buvo laikomas prestižiniu ir tradiciškai būdavo tėvo perduodamas sūnui. Miesto kariljonieriaus rinkimai būdavo viena didžiųjų miesto švenčių. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja tik keletas mokyklų, kuriose mokoma groti karilionu.
Taigi, išgirdę varpus sustokite ir valandėlę sukluskite – jie papasakos Jums „skambančią istoriją“.
