Vilniaus gyventojai ir svečiai š.m. spalio 11-15 d. kviečiami į koncertus „Gyvoji tradicija“ (spalio 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), „Unikalios tradicijos“ (spalio 13 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje), muzikinį maratoną „Meniniai festivalio dalyvių portretai“ (spalio 14 d. Vilniaus Rotušėje) bei parodą, mokslinę konferenciją, diskusijas, šokių vakarą ir kt. Jau tradicija tapo kolektyvų iš Gruzijos viešnagė festivalyje.
Gruzija – tai snieguoti kalnai, subtropinių miškų žalumos, daugiabalsės vienuolių giesmės, „Kindzmarauli“ ir „Suliko“, lezginka ir naivus Pirosmani menas, šalis nepaprasto svetingumo, ilgų tostų ir tikro, šilto bendravimo. Viskas Gruzijoje unikalu, savita ir egzotiška. Tai šalis aukštos kultūros, kuri kaip mozaika klostėsi daugelį šimtmečių; kultūros, kuri yra tokia pat brangi gruzinams, kaip ir jų žemė – nuostabi, turtinga, daug kentėjusi, bet didinga ir nepriklausoma. Gruzijos grožio neįmanoma aprašyti – apie jį galima tik sugiedoti. Taip mano gruzinai ir išnaudoja kiekvieną progą išgarbinti savo žemės grožį savo savitose daugiabalsėse dainose.
Daugiabalsis (polifoninis) dainavimas atsirado maždaug V amžiuje. Gruzinų polifoniniam dainavimui būdingas trijų – keturių balsų sąskambis. Įprasta, kad Gruzijoje dainuoja vyrai. Dar graikų istorikas Ksenofontas ( IV am. pr. Kr.) teigė, kad Gruzijos gentys labai mėgo pasaulietinę muziką, karines ir šokių melodijas. Gruzinai net į mūšius eidavo dainuodami ir šokdami. Šios šalies folklore išliko ritualinių dainų ir šokių, menančių tiek pagonišką, tiek krikščionišką epochas. 2001 m. UNESCO gruzinišką dainavimą pripažino nematerialaus žodinio paveldo šedevru.
Unikalią progą pajusti paslaptingą Gruzijos sielą sostinės gyventojai ir miesto svečiai turės Vilniuje Tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“ metu koncertuose spalio 11 d. „Gyvoji tradicija“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir spalio 13 d. „Unikalios tradicijos“ Šv.Kotrynos bažnyčioje, o taip pat kituose festivalio koncertuose. Ansamblis „Lakada“ supažindins klausytojus su įvairiu Gruzijos vyrų dainavimu. Skambės tiek senovinės, tiek šiuolaikinės dainos, akomponuojant liaudies instrumentams bei a capella.
Tarp festivalio rėmėjų LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 15min.lt.
Bilietai parduodami Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasoje ir Tiketa.lt
Festivalio programa www.arinuska.lt
