Viena pagrindinių jo tyrinėjimo krypčių – teatrališkumas, kintantis klimato kaitos ir technologinės pažangos kontekste. Jo darbams būdinga aplinkai jautri, ekologija grįsta meninė intervencija, kvestionuojanti nusistovėjusias teatro formas.
Teatro sezonui artėjant į pabaigą, žiūrovai kviečiami ne į spektaklį, o į patyrimą, kuriame Vilniaus senasis teatras atsivers kaip tyrinėjama, gyva ir nuolat kintanti aplinka.
Teatras – instaliacijų ir interaktyvių erdvių žvaigždynas
„444-asis sezonas“ – tai konkrečiai šiai vietai, Vilniaus senajam teatrui, sukurtas instaliacijų ir interaktyvių erdvių žvaigždynas, išsidėstęs visame teatro pastate: nuo pagrindinės scenos ir repeticijų salių iki užkulisių, koridorių, rūsio bei fasado. Projektas griauna įprastą žiūrovo santykį su scena – čia nėra nustatyto maršruto ar vienos stebėjimo perspektyvos, o lankytojas tampa aktyviu patirties kūrėju.
Instaliacijos dramaturgija remiasi dviem persipinančiomis linijomis. Pirmoji reflektuoja šiandienos teatro transformacijas – siekį tapti atvira, daugiabalse, daugiakalbe erdve, kurioje per archyvinius fragmentus, scenografinius motyvus ir augalų simboliką išryškinami teatro istorijos sluoksniai, kviečiantys į dialogą su praeitimi.
Antroji linija plėtoja V.Roumagnaco meninį tyrimą apie teatro re-ekologizavimą. Teatras čia suvokiamas ne tik kaip žmonių, bet ir kaip platesnės, ne antropocentrinės aplinkos visuma. Gamtos elementai – gėlės, lapai, oro srautai ar meteorologiniai reiškiniai – tampa lygiaverčiais „veikėjais“, keičiančiais nusistovėjusias scenos konvencijas ir atveriančiais naujus santykius tarp teatro ir gyvojo pasaulio.
Keturi sezonai – keturi projekto etapai
Projektas buvo vystomas Vilniuje nuo 2024-ųjų pavasario iki 2025-ųjų pavasario, menininkui sugrįžtant skirtingais metų laikais. Ši patirtis leido kūrinyje susipinti miesto kraštovaizdžiui, teatro kasdienybei ir archyvams, saugomiems Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Istoriniuose scenografijos eskizuose aptikti augalų motyvai, vietinė augmenija ir kultūriniai kontekstai tapo instaliacijos kalbos dalimi.
„444-asis sezonas“ žymi ir platesnio meninio tyrimo pradžią – tai pirmoji ketverių metų projekto „Stages of Flower Power“ dalis. Šiame tyrime nagrinėjama, kaip teatras šiandien gali permąstyti „flower power“ judėjimo palikimą Europoje, ypač šiuolaikinių geopolitinių lūžių kontekste. Pats pavadinimas simboliškai nurodo į teatro istoriją – nuo 1913 metų suskaičiuotus metų laikus, formavusius šią kultūros erdvę.
Instaliacijos autorius V.Roumagnacas savo kūryboje jungia vizualiuosius menus, performansą ir mokslinius tyrimus. Jo darbai pristatyti svarbiausiose tarptautinėse meno institucijose, tarp jų – Pompidou centre, Kiasma ir Zodiak – Centre for New Dance. Menininkas siekia permąstyti teatro formas, kvestionuodamas žmogaus dominavimą scenoje ir ieškodamas naujų ryšių tarp meno, aplinkos ir technologijų.
„444-asis sezonas“ kviečia ne tik pažvelgti į teatrą kitaip, bet ir jį patirti – kaip gyvą, kvėpuojančią struktūrą, kurioje susitinka istorija, gamta ir šiuolaikinė kūryba.
