Naujajame sezone teatras kvies žiūrovus prabangai neskubėti – skirti laiko sau, grožiui ir įkvepiančioms patirtims. Apie tai, kas vyksta teatre vasarą, kaip formuojamas naujasis sezonas, kokios premjeros laukia žiūrovų ir kodėl nereikėtų bijoti pirmojo apsilankymo operos ir baleto teatre, pasakoja generalinė direktorė Laima Vilimienė.
– Žiūrovas dažniausiai mato repertuaro kalendorių su datomis ir spektaklių pavadinimais, tačiau didžioji darbo dalis lieka nematoma. Kaip iš tikrųjų gimsta teatro repertuaras? Kiek laiko į priekį planuojate sezoną ir kas dalyvauja šiame procese?
– Tai iš tiesų labai sudėtingas procesas – tarsi siūlų kamuolys, susuktas iš daugybės skirtingų gijų.
Ateinantis 2026-2027 metų sezonas buvo galutinai sudėliotas maždaug prieš devynis mėnesius, o bilietais į jį prekiaujame jau nuo vasario.
Repertuarą pradedame planuoti nuo premjerų – jos tampa sezono griaučiais, aplink kuriuos dėliojasi visa kita. Kasmet pristatome mažiausiai keturias premjeras – dvi operas ir du baletus.
Visai neseniai, birželio mėnesį, Kultūros ministerijai pateikėme visą 2027 metų veiklos planą. Jame jau numatytos ne tik visos metų premjeros, bet ir gastrolės, svarbiausi renginiai bei kiti reikšmingi teatro įvykiai.
Repertuarą pradedame planuoti nuo premjerų – jos tampa sezono griaučiais, aplink kuriuos dėliojasi visa kita.
Repertuaro planavimo komanda, kurią sudaro dešimt-dvylika įvairių teatro sričių specialistų – nuo meninkų iki technikų – jau pradėjo rengti ir 2028 metų sezoną.
Premjerų pavadinimus ir pagrindinius kūrybinius sprendimus jau esame nusimatę maždaug iki 2029 metų rudens. Kitaip tariant, repertuaro griaučiai planuojami bent trims metams į priekį.
Tokia didelė institucija kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, kaip ir daugelis Europos teatrų, privalo viską planuoti labai iš anksto. Tik taip galime išlaikyti pusiausvyrą tarp klasikos ir naujienų bei prisikviesti aukščiausio lygio tarptautinius kūrėjus, kurie savo darbo kalendorius taip pat planuoja keleriems metams į priekį.
– Užsiminėte apie sezono programos pusiausvyrą. Gal galėtumėt plačiau papasakoti, ką reiškia subalansuotas repertuaras?
– Pirmiausia turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp operos ir baleto. Taip pat svarbi skirtingų epochų, stilių ir žanrų įvairovė. Repertuaras negali būti sudarytas vien iš XIX amžiaus operų ar vien šiuolaikinių kūrinių. Jame turi būti ir XVIII, ir XIX, ir XX, ir XXI amžiaus muzika.
Kalbant apie XXI amžių, dažniausiai tai yra mūsų pačių užsakomi lietuvių autorių kūriniai.
Lygiai taip pat galvojame ir apie kūrėjus. Norime, kad repertuare dirbtų ir Lietuvos menininkai, ir pasaulyje pripažinti kūrėjai, ir patyrę meistrai, ir jaunoji karta.
Apskritai repertuarą sudaro apie penkiolika operų ir penkiolika baletų, todėl nuolat ieškome pusiausvyros ir stebime, kad nė viena kryptis neužgožtų kitų. Tai puikiai matyti ir ateinančio sezono programoje.
Be to, 2027 metų pirmasis pusmetis bus skirtas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Tai taip pat daro įtaką repertuaro planavimui – atsiranda specialių renginių, koncertų ir kontekstas, kuris padeda pasirinkti tam tikrus kūrinius.
– Ar planuodami repertuarą stebite žiūrovų įpročius?
– Galime džiaugtis nuostabia auditorija, kuri užpildo mūsų sales. Tai ilgo ir nuoseklaus teatro darbo rezultatas.
Nesakyčiau, kad vieni spektakliai pritraukia žiūrovus, o kiti – ne. Žinoma, atsiranda visiškai naujų projektų, kuriems reikia daugiau pastangų. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą surengėme „Festivalį X“ skirtą jauniems kūrėjams. Tokius projektus reikia aktyviau pristatyti auditorijai, daugiau investuoti į komunikaciją, kad žmonės suprastų, kas jų laukia.
Žmonėms įdomu susipažinti ir su kūriniais, kurie mūsų scenoje dar niekada nebuvo rodyti.
Jeigu remtumėmės vien lankomumo statistika, ji daug neparodytų, nes mūsų salės visada pilnos. Stebime įvairius rodiklius – kaip greitai perkami bilietai, kokiu tempu užsipildo salės, kokiems spektakliams reikia daugiau komunikacijos.
Kai pristatome visiškai naują kūrinį, natūralu, kad reikia daugiau papasakoti apie jį, padėti žiūrovui suprasti, ką jis ateis pamatyti. Mūsų auditorija yra išsilavinusi, smalsi ir atvira naujovėms. Žmonėms įdomu susipažinti ir su kūriniais, kurie mūsų scenoje dar niekada nebuvo rodyti.
Žinoma, spektakliai, kuriuos žiūrovai renkasi vos tik pasirodžius bilietams – tai klasika, gerai žinomi pavadinimai.
–Gal galėtumėte trumpai pristatyti naujojo sezono premjeras – kuo jos išskirtinės ir kodėl verta jų laukti?
– Naująjį sezoną pradedame Žibuoklės Martinaitytės opera „Apversta tikrovė“ – šiuolaikiniu lietuvių kompozitorės kūriniu, sukurtu kartu su pasaulinio garso režisieriumi Robertu Wilsonu. Nors režisierius šio darbo užbaigti nespėjo, spektaklį baigė jo kūrybinė komanda.
Rudeninį pristatysime ir šiuolaikinio baleto diptiką „Gyvenimo ritmu“, kurį sudarys du choreografiniai darbai.
Pirmasis – Davido Dawsono „Širdies ritmu“. Labai džiaugiamės, kad šis pasaulinio lygio choreografas pirmą kartą kurs spektaklį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupei. Mūsų trupė jam paliko labai gerą įspūdį, todėl džiaugiamės galėdami pradėti šį bendradarbiavimą.
Antrasis – Martyno Rimeikio „I Like“, sukurtas pagal Vidmanto Bartulio muziką. Tai bus gražus šiuolaikinio baleto spektaklis.
Pavasarį pristatysime Giuseppe Verdi „Makbetą“ – monumentalią operą, kuri Lietuvos scenoje statyta itin retai.
Sezoną baigsime baleto premjera „Dama su kamelijomis“ pagal Alexandre Dumas romaną. Spektaklį kurs choreografė Annabelle Lopez Ochoa. Ji išsiskiria gebėjimu itin įtaigiai pasakoti istorijas šokio kalba, todėl tikimės labai stipraus dramaturginio spektaklio. Šis pastatymas taip pat bus pirmoji mūsų koprodukcija su Estijos nacionaline opera. Tai dar vienas žingsnis plėtojant Baltijos šalių kūrybinę partnerystę, kurią nuosekliai vystome jau keletą metų.
– Vasara – metas, kai daugelis neskubėdami planuoja rudens ir žiemos kultūrinius vakarus. Kokius spektaklius rekomenduotumėte tiems, kurie jau dabar norėtų išsirinkti laiko patikrintus LNOBT repertuaro kūrinius?
–Mūsų žiūrovai dažniausiai pasiskirsto į dvi grupes – vieni labiau mėgsta operą, kiti – baletą.
Įdomus, netradicinis, provokuojantis Jacques'o Offenbacho operos pastatymas – „Hofmano istorijas“. Tai gerai žinomas klasikinis kūrinys šiuolaikiškai interpretuotas scenoje. Spektaklis bus rodomos 2027 metų sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Džiaugiamės, kad šiame spektaklyje dainuos Gabrielė Kupšytė – jauna lietuvių solistė, sėkmingai kurianti tarptautinę karjerą.
Klasikinės operos mėgėjams tikrai rekomenduočiau po ilgesnės pertraukos į repertuarą sugrįžtančią Giuseppe Verdi „Aida“. Tai monumentali, žiūrovų itin mėgstama opera. Spalio pabaigoje bus parodyta šešių spektaklių serija. Kadangi tai vienas populiariausių repertuaro kūrinių, bilietai paprastai išperkami labai greitai, todėl rekomenduočiau jais pasirūpinti iš anksto.
Mozarto mylėtojams siūlyčiau šiuolaikiškai interpretuotą, estetiškąjį „Don Žuaną“, kuriame klasikinė muzika dera su modernia scenine kalba. Don Žuano vaidmenį atliks Kostas Smoriginas, todėl jo gerbėjams tai bus puiki proga išgirsti solistą ne tik tarptautinėse scenose, bet ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Kalbant apie baletą, klasikos mėgėjus kviečiu į „Žizel“. Tai klasikinio baleto viršūnė, leidžianti atsiskleisti tiek mūsų naujiesiems trupės artistams, tiek patyrusiems solistams. Spalį bus parodyti keli šio spektaklio vakarai, tad žiūrovai galės pasirinkti jiems patogiausią datą.
Žinoma, praėjusį sezoną pristatyta „Pakita“ yra verta dėmesio visiems, išsiilgusiems tikro sceninio reginio ir šventės. Choreografo Manuel Legris bei visos tarptautinės komandos įdirbis ir aukščiausias mūsų trupės lygis dar kartą atsiskleis gruodžio mėnesį.
Žiūrovams, auginantiems vaikus, norėčiau priminti, kad į repertuarą sugrįžta Ramintos Šerkšnytės opera vaikams „Penki Merės stebuklai“. Spektakliai vyks lapkričio 7–8 dienomis. Vaikiški spektakliai tradiciškai sulaukia labai didelio susidomėjimo, todėl ir čia verta bilietais pasirūpinti kuo anksčiau.
–Ką pasakytumėte tiems, kurie dar nėra atradę teatro kaip nuolatinės kultūrinės patirties, galbūt nerimauja dėl per daug įpareigojančios aplinkos, mano nepakankamai išmanantys operą ir baletą ar turi kitų išankstinių nuostatų?
– Laikas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre galėtų tapti gražia tradicija tiek mūsų esamiems, tiek būsimiems žiūrovams.
Gyvename labai skubančiame pasaulyje, apsupti technologijų ir nuolatinio informacijos srauto. Tokiame kontekste turime vis mažiau erdvių, kuriose galėtume sustoti, pabūti su savimi ar artimaisiais be trikdžių, patirti estetinį katarsį ir pasisemti įkvėpimo kasdienybei. Būtent todėl naujajame sezone kviečiame prabangai neskubėti. Norime priminti, kad šiandien didžiausia prabanga yra ne daiktai, o laikas – laikas sau, artimiesiems ir prasmingoms patirtims.
Teatras yra vieta, kurioje sunku nusivilti. Čia žmogus gauna dvi ar tris valandas kokybiško laiko – nuostabioje aplinkoje, su stipriu meniniu turiniu, geriausiais šalies iš užsienio kūrėjais ir galimybe visiškai panirti į muziką.
Muzika turi nepaprastą galią. Ji gali akimirksniu pasiekti žmogų. Jeigu nuo scenos sklinda stipri energija, ji labai greitai pasiekia žiūrovo širdį. Toks ryšys nepriklauso nei nuo žmogaus amžiaus, nei nuo išsilavinimo, nei nuo ankstesnės patirties.
Nereiktų bijoti ateiti į teatrą pirmą kartą. Nebūtina apie spektaklį visko perskaityti ar išstudijuoti. Muzika veikia be barjerų, o emocinis ryšys su scena užsimezga visiškai natūraliai.
– Žiūrovams gali atrodyti, kadd vasarą teatras uždarytas ir jame nieko nevyksta, tačiau yra ne visai taip. Kas vyksta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dabar, vasaros metu, kai spektaklių nėra?
– Jeigu šiandien kas nors užsuktų į teatrą, iš karto suprastų, kad jis tikrai negyvena vien vasaros atostogų ritmu. Teatras pilnas garsų, tik ne muzikos, o techninių, statybinių.
Vasarą dirba labai daug žmonių, kurių pagrindinė užduotis – paruošti teatrą naujam sezonui. Vyksta tiek išorės, tiek vidaus remonto darbai. Tvarkomos žiūrovų erdvės, administracinės patalpos, atliekami visi darbai, kurių sezono metu negalėtume vykdyti, nes jie trukdytų meninei veiklai.
Didelis dėmesys skiriamas scenai. Tikrinama bei remontuojama scenos technika, atliekamos jos apžiūros, testuojama įranga, atliekami visi būtini techniniai darbai, kad sezono metu viskas veiktų nepriekaištingai.
Intensyviai dirba ir administracijos komanda. Rengiami dokumentai, derinamos būsimo sezono detalės, kūrybiniai procesai, gastrolės, renginiai ir daugybė kitų darbų, kurių žiūrovas paprastai nepastebi.
Kūrėjai taip pat dirba. Kaip tik šiuo metu viena kūrybinė grupė generuoja kūrybines idėjas 2027 metų rudens premjerai – Z. Bružaitės operą „Vasarotojų nuotykiai“pagal pagal vieno žymiausių italų dramaturgo Carlo Goldoni trilogijos „Vasarotojai“ antrąją dalį, Tai bendro projekto „Vasarotojai“, kuriamo kartu su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru, dalis. Šiuo metu kuriama muzikinė partitūra, o režisierius, scenografas, dramaturgas, libreto vertėjas ir kompozitorė jau kartu formuoja būsimo spektaklio viziją. Kūrinys kuriamas nuo pirmosios natos, todėl pasirengimo procesas prasideda gerokai anksčiau nei įprastai.
Iš tiesų vasara teatre yra intensyvus pasirengimo ateinantiems sezonams laikotarpis.
