Sekite 15min Google
Įkvėptas „Dramos teritorijos“ fenomeno OKT teatras 28-ąjį sezoną pavadina „Kodas: LT“ ir jame bandys atkoduoti ir perkoduoti lietuvišką sociokultūrinį kodą.
Naujame sezone scenos šviesą išvys bent penkios premjeros, kurios generuos tiek dabarties, tiek praeities lietuviškus kodus, bandys juos sintetinti ir sukurti laiką aplenkiantį kodą (tai jau ne kartą nutiko OKT teatro scenoje).
Nepavyks apsieiti be praradimų – nuo vidurio sezono nebeliks beveik du dešimtmečius gyvavusios ir svarbia lietuviško teatro DNR dalele tapusios OKT studijos. Tačiau likus be Vilniaus miesto savivaldybės paramos prie teatron gyvavimo svariai prisidėjo mecenatas Tadas Burgaila.
Pirmoje sezono pusėje OKT teatras dar kvies į spektaklius OKT studijoje, o praradęs savo teatrinę laboratoriją Ašmenos gatvėje atliks dar daugiau lietuviško kodo testavimų kitose lokacijose – spektakliai bus rodomi naujose erdvėse Vilniuje, gastrolės po Lietuvos miestus taps dar intensyvesnės.
Tyrimai neapsiribos vien Lietuvos teritorija, nes jau spalio mėnesį laukia pasirodymas tarptautiniame festivalyje Barselonoje (Ispanija).
Antanas Škėma, šūdmalos teorija ir Nobelio literatūros premijos laureatas
Viena iš stipriausių praėjusio amžiaus akimirkų, kai lietuviškasis kodas kaip atviras nervas atsivėrė pasaulinėms meno ir istorijos tendencijoms – tai pasirodęs Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“, kurį spektaklyje „Chapel B“ į OKT sceną perkels režisierius Jaunius Juodelis. Pagrindinis spektaklio veikėjas Antanas Garšva sugeria prancūziškojo egzistencializmo, europietiškosios valios ir gyvenimo filosofijos principus ir tarsi garsiajame Edwardo Muncho paveiksle „Šauksmas“ savo susvetimėjimą ir neviltį išrėkia Niujorko dangoraižių šešėlyje.
Spektaklyje vaidmenis kuria Matas Sigliukas, Gerardas Ciparis, Rokas Siaurusaitis, Alisiia Nesterova ir kiti. Ar spektaklyje išliks ryškus ryškus tas daugumai lietuvių atpažįstamas nerimo ir kūrybinio šėlsmo kodas? Atsakymas – jau rugsėjo 30 d. Varėnoje, Dalios Tamulevičiūtės vardo teatrų festivalyje (šio spektaklio idėja laimėjo lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą) ir spalio 2 d. Vilniuje.
Dar viena šio rudens premjera – tai Godos Simonaitytės spektaklis pagal jos pačios sukurtą pjesę „Šūdmala“, laimėjusia pirmąją vietą „Dramos teritorijos“ konkurse. Dramaturgė ir režisierė pasitelkia populiarų Harry'o Frankfurto veikalą „Apie šūdmalą“, kuriame nagrinėjamas vienas labiausiai paplitusių mūsų dienų reiškinių – šūdo malimas, kuriuo užsiima politikai, menininkai, nuomonės formuotojai, reklamos agentai ir kitų sričių atstovai.
Spektaklyje G. Simonaitytė bando iššifruoti kodą, padėsiantį atsakyti į klausimą, kaip veikia šiuolaikinis Lietuvos meno pasaulis ir kaip jame elgtis jaunam menininkui? Čia ir jauno menininko nepilnavertiškumas meno finansavimo sistemos atžvilgiu, ir menininko mito svarba, ir moralės peržengimas vardan populiarumo. Spektaklyje vaidmenis kuria Gytis Laskovas, Karolis Kasperavičius, Inga Šepetkaitė, Algirdas Dainavičius, Dovilė Šilkaitytė ir Janina Matekonytė. Premjera – jau spalio 13, 16, 18 d. OKT studijoje.
Viena laukiamiausių sezono premjerų – tai Oskaro Koršunovo spektaklis pagal Nobelio literatūros premijos laureato Jon Fosse pjesę „Žiema“, kuriame vaidmenis kuria Aurelija Tamulytė ir Mantas Vaitiekūnas. J. Fosse kūriniai išversti į daugiau kaip 40 kalbų, pjesės statomos daugelyje pasaulio teatrų, o įtakingo britų dienraščio „The Daily Telegraph“ skelbiamame gyvųjų genijų sąraše įvardino J. Fosse 83 vietoje iš 100.
Spektaklio epicentre – atsitiktinis poros susitikimas. Jis – klestintis verslininkas, sėkmingas žmogus, vadinama auksinė mūsų visuomenės dalis, ji – laisvo požiūrio moteris, didžiosios dalies žmonių akimis esanti pačiame visuomenės dugne be perspektyvos iš jo pakilti. Besirutuliojant veiksmui paaiškėja, jog jie yra sutverti būti kartu, tačiau tai yra neįmanoma, nes jie yra iš „skirtingų“ pasaulių, priklauso kardinaliai skirtingiems XXI amžiaus socialiniams luomams. Ar įmanoma „nulaužti“ šį Lietuvos visuomenėje itin tiksliai veikiantį socialinių normų kodą? Atsakymas – sausio mėnesį įvyksiančioje premjeroje.
Dalia Grinkevičiūtė, atminties kodas, „Makbetas“ ir tai, kas slypi lietuvių aktorės DNR
Lapkričio mėnesį bandysime įžvelgti, kas slepiasi po lietuvių aktorės DNR kodu. Viena ryškiausių Lietuvos aktorių Eglė Mikulionytė, režisierė ir choreografė Vesta Rasa Grabštaitė, dailininkė Julija Skuratova ir kompozitorius Antanas Jasenka imasi šiuolaikinės belgų menininkės, vienu ryškiausių Belgijos teatro veidų laikomos Eve Bonfanti pjesės „Komiška tragedija“.
Čia menininkai sau kels jau ne kartą OKT teatre keltą hamletiškąjį klausimą „Kas aš esu?“, analizuodami kas jie yra kaip kūrėjai ir kas – kaip žmonės, kurioje vietoje slypi ši riba, ar jos drastiškas pastūmimas negali būti lemtingas žingsnis? Kas lieka, kai vaidmuo baigiasi, ypač kai gyvename pasaulyje, kuriame vaidmuo vis dažniau tampa svarbesnis už žmogų? Kur yra tas taškas, skiriantis Eglę Mikulionytę nuo „Romeo ir Džuljetos“ Auklės ar „Meistro ir Margaritos“ Anuškos? Premjera – jau lapkričio 28-29 d., OKT studijoje.
Penktoji premjera – tai Williamo Shakespeare’o „Makbetas“. Klasikos kūrinio imasi režisierius J. Juodelis. Prieš 400 metų britų klasiko užrašytas „Makbeto“ kodas jaunosios kartos režisieriaus ir kitų kūrėjų rankose tampa dar viena šių dienų Lietuvos DNR kodo sintezės dalimi. „Makbeto“ pasaulis artimas ir mūsų šiandienos būsenai – tai pasaulis, kuriame prarastas stabilumas, o ateitis tampa sunkiai numatoma“, – apie būsimą premjerą pasakoja J. Juodelis. Spektaklyje vaidmenis kurs aktoriai Matas Sigliukas, Digna Kulionytė, Inga Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė, Rokas Siaurusaitis, Gabija Bargalaitė ir Karolis Legenis. Premjera – balandžio mėnesį.
Šeštoji sezono premjera – tai aktorės, tarpdisciplininio meno kūrėjos Kristinos Švenčionytės spektaklis „Praktikuojant išėjimą“. Čia bandysime sukurti lietuvių atminties ir pasipriešinimo kodą, funkcionuojantį XXI amžiuje. Kuriant spektaklį menininkė atsispiria nuo lietuvių tremtinės, gydytojos, rašytojos Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų, kurie persipyna su pačios Kristinos Švenčionytės šeimos tremties istorijomis, dienoraščiais, laiškais, poezija ir gyvais liudijimais. Ši dokumentinė medžiaga jungiama su meniniu tyrimu apie istorines ir šiuolaikines pasipriešinimo formas, kolektyvinės traumos poveikį bei būdus išsaugoti žmogišką orumą sudėtingomis aplinkybėmis. Menininkė bandys atrasti atsakymą į klausimą, kaip baimė, kontrolės mechanizmai ir trauminės patirtys perduodamos iš kartos į kartą? Premjera – sezono pabaigoje, gegužės mėnesį.
Lietuviško kodo testas Barselonoje
Nuo pat OKT gyvavimo pradžios neatsiejama jo tapatybės kodo kūrimo dalis – tai savotiški testai tarptautiniuose festivaliuose užsienyje, kur spektakliai lyg lakmuso popierėliai „įmetami“ į tarptautinės publikos „skystį“ laukiant reakcijos. Tokie testai svetur yra išgelbėję ne vieną Lietuvoje jau „nuteistą“ spektaklį.
Spalio pabaigoje Eglės Jackaitės ir Oskaro Koršunovo „Šventosios“ laukia akistata su publika Barselonoje (Ispanija). Čia spektaklis bus pristatytas tarptautiniame festivalyje „Flaix de tardor“. Lietuvoje itin aktualią moters padėties visuomenėje temą nagrinėjantis spektaklis sėkmingai pristatytas Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje – remiantis žiūrovų reakcijomis ir atsiliepimais, ši tema opi ir jų šalyse. Katalonijos sostinėje Barselonoje ir šalia esančioje Žironoje sėkmingai pristatyti didžioji dauguma Oskaro Koršunovo spektaklių. Kaip seksis „Šventajai“, sužinosime jau spalio mėnesį.
„Dramos teritorija“ tęsis ir toliau
Nepriklausomo OKT teatro ir privačių rėmėjų iniciatyva gimusi „Dramos teritorija“ tapo fenomenaliu reiškiniu. Daugiau nei iškalbingas vien faktas, jog buvo gauta beveik 100 pjesių. Šio konkurso fenomenas slypi tame, jog jis nesibaigė vien nugalėtojų paskelbimu ir premijų išdalinimu – galima sakyti, jog čia jis tik prasidėjo. Jau per pirmus metus įvyko šeši vieši pjesių skaitymai, į OKT studiją pritraukę iki tol čia nekūrusius aktorius ir režisierius. Tarp žiūrovų rinkosi ne tik ištikimi žiūrovai, bet ir būrys nematytų veidų. Pirmoji „Dramos teritorijos“ pjesė jau virsta „kūnu“ – spalio mėnesį įvyks „Šūdmalos“ premjera.
Scenos šviesą išvys ir dar bent dviejų spektaklių pagal „Dramos teritorijos“ pjeses pastatymai. Pirmasis – tai spektaklis pagal Marijos Dautartaitės „Urną“, kurį režisuos Kirilas Glušajevas. Pjesės epicentre – emigracijoje gyvenusio šeimos tėvo mirtis, jo artimiausių žmonių kelionė pasiimti urnos, laidotuvės ir daugybė pokalbių, kurių metu istorija pasisuka netikėta kryptimi. Šio pastatymo idėja laimėjo šių metų Dalios Tamulevičiūtės lietuviškų kūrinių konkursą. Premjera – 2027 m. rudenį, kitame sezone.
Antroji – tai Edward Saszko „Vikingas“, kurį režisuos Darius Gumauskas. Čia paliečiama itin aštri tėvo ir sūnaus drama. Tam, kad suprastų, kodėl jo sūnus įvykdė nusikaltimą, tėvas sutinka dalyvauti eksperimente – suvaidinti savo sūnų apklausoje. Premjera – taip pat 2027 m. rudenį, kitame sezone.
Šiame sezone įvyks dar vienos pjesės iš geriausiųjų „Dramos teritorijos“ pjesių dešimtuko skaitymas – Ievos Marijos Sokolovaitės „Apgultis“. Tai pseudoviduramžiškas pasakojimas apie dviejų kunigaikščių – Pilies gynėjo ir užkariautojo – konfliktą, stipriai „atskiestas“ šių dienų socialiniais ženklais. Apie skaitymo laiką informuosime jau netrukus.
OKT laboratorija taps scenos visoje Lietuvoje
2026-ieji bus paskutiniai metai beveik du dešimtmečius gyvavusiai ir svarbia lietuviško teatro DNR dalele tapusiai OKT studijai. Rugsėjo-gruodžio mėnesiais čia vyks paskutinės aktorių akistatos su žiūrovais.
Praradęs savo teatrinę laboratoriją Ašmenos gatvėje OKT teatras atliks dar daugiau lietuviško kodo testavimų kitose lokacijose – gastrolės po Lietuvos miestus ir rodymai dar neatrastose erdvėse Vilniuje taps intensyvesni. „Šventoji“ pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną (rež. Eglė Jackaitė ir Oskaras Koršunovas), Floriano Zellerio „Mama“ ir Birutės Kapustinskaitės „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas), „Šventė“ (rež. Kamilė Gudmonaitė), Bertoldo Brechto „Vestuvės“ (rež. Oskaras Koršunovas), Nikolajaus Gogolio „Pamišėlis“ (rež. Oskaras Koršunovas), „Pirk dramblį“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę (rež. Eglė Kižaitė) – tai ankstesni spektakliai, kurie kartu su minėtomis premjeromis sudarys 28-ojo sezono repertuaro branduolį.
Lietuviško kodo kūrimo epicentru išliks Vilnius, tačiau testavimo laboratorijomis taps scenos visoje Lietuvoje. Tai Kaunas, Palanga, Šiauliai, Varėna, Panevėžys, Alytus, Joniškis, Gargždai, Anykščiai, Biržai, Kelmė, Rietavas, Kretinga, Radviliškis, Marijampolė, Pakruojis, Nemenčinė, Plungė, Vilkaviškis, Šilutė, Elektrėnai, Ukmergė.