Daugiau nei pusę amžiaus Maestro gyvenimas buvo neatsiejamas nuo lėlių teatro. Jo kurti vaidmenys ir režisuoti spektakliai lydėjo ne vieną žiūrovų kartą, o išmintis, jautrumas ir meilė teatrui liko jo artimųjų, kolegų ir visos teatro bendruomenės širdyse, – rašoma Kauno valstybinio lėlių teatro faceboke puslapyje.
Atsisveikinimas su A. Stankevičiumi vyks spalio 13 d., antradienį, nuo 17.00 iki 21.00 val.; spalio 14 d., trečiadienį, nuo 10.00 val. iki 15.00 val. Kauno valstybinio lėlių teatro Algimanto B. Stankevičiaus vardo Didžiojoje salėje. Išlydėjimas į Petrašiūnų kapines spalio 14 d., trečiadienį, 15.00 val. Šv. Mišios už mirusįjį bus aukojamos spalio 14 d., trečiadienį, 08.00 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Kauno valstybinio lėlių teatro legenda, aktorius, režisierius, teatro įkūrėjo Stasio Ratkevičiaus mokinys – Algimantas B. Stankevičius daugiau nei pusę amžiaus paskyrė lėlininko profesijai, sėkmingai panaudojo įgimtus talentus ir kaip aktorius, ir kaip režisierius.
Nuo pirmojo lėlių teatro spektaklio „Stebuklingasis Aladino žibintas“ 1958 m. Marijampolėje, A.B.Stankevičių teisingu keliu vedė intuicija ir įgimtas gebėjimas akimirksniu perprasti lėlės valdymo subtilybes.
Dvejų dešimtmečių aktorinė patirtis lėlių spektakliuose apvainikuota ryškiais charakteriniais, temperamentingais vaidmenimis, žiūrovų simpatijomis ir teigiamais kritikų įvertinimais.
1975 m. paskatintas savo mokytojo S. Ratkevičiaus, A.B.Stankevičius pasuko režisūriniu keliu ir per tris dešimtmečius į sceną išleido daugiau nei 60 spektaklių vaikams.
A.B.Stankevičius tęsė ir plėtojo teatro įkūrėjo režisūrinis atradimus, ieškojo naujų raiškos priemonių, rėmėsi kitų šalių lėlininkų patirtimi, tačiau visuomet liko ištikimas savo nuostatai – jautriai ir subtiliai kalbėtis su mažaisiais žiūrovais apie žmogiškąsias vertybes, auklėti ir ugdyti brandžias, atsakingas ir išsilavinusias asmenybes.
Režisieriaus spektakliai pasižymėjo išraiškos priemonių įvairove. Atsisakęs tradicinės širmos, jis siekė įprasminti scenoje kaukę, kostiumą ir aktoriaus santykį su lėle, rėmėsi sąlyginio teatro kūrimo principais, daug dėmesio skyrė tikslingam simbolių ir metaforų parinkimui pastatymuose.
Kurdamas mažiesiems žiūrovams A.B.Stankevičius stengėsi, kad lėlių teatro menas pažadintų tyras emocijas, žmogiškumą vaikų sielose, padėtų atsakyti į klausimus, kuriuos užduoda pats gyvenimas.
Režisierius gilinosi į psichologines vaikų ypatybes ir įgytą patirtį sėkmingai naujo statydamas spektaklius. Šis patyrimas atsispindėjo apgalvotuose prasminiuose akcentuose, dinamikoje, užslėptoje didaktikoje.
Įsimintiniausi kūrėjo spektakliai – „Mėlynasis šunytis“ (1975), „Šyvio dalia“ (1979), „Gandriukas ir kaliausė“ (1981), „Klounas ir peliukas“ (1982), „Stebuklingoji Motina Elnė“ (1985), „Pasaka apie Kajų ir Gerdą“ (1986), „Juodoji Karalaitė“ (1987), „Eglės sūnus“ (1988), „Princesės gimtadienis“ (1991), „Pelenė“ (1993), „Nykštukas Nosis“ (1994), „Tigriukas Petrikas“ (1995), „Stebuklingasis Aladino žibintas“ (1998), „Karalaitės bučinys“ (2000), „Vidurnakčio pasaka“ (2001), „Žvaigždės vaikas“ (2003), „Katės namai“ (2005), „Mažasis Mukas“ (2007) ir kiti.
Nuo 1992 metų A.B.Stankevičius buvo paskirtas Kauno valstybinio lėlių teatro meno vadovu. Jo pastangomis kelis dešimtmečius buvo sėkmingai formuojamas išimtinai vaikams skirtas repertuaras, padedantis vystyti plačią ir įvairiapusę lėlių scenos meno veiklą, ugdoma aktorinė trupė, plėtojamos ilgametės teatro švenčių tradicijos.
2012 m. A.B.Stankevičius pasitraukė iš aktyvios kūrybinės veiklos, tačiau buvo nuolatinis Kauno valstybinio lėlių teatro lankytojas.
A.B.Stankevičius 2025 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Užuojautą dėl šios legendinės Lietuvos teatro asmenybės mirties pareiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuvos teatro scena neteko legendinės asmenybės. Per daugiau nei pusę amžiaus Algimantas Bronius Stankevičius sukūrė daugelį įsimintinų vaidmenų, reikalavusių didžiausio įsijautimo, meistriškumo ir nepriekaištingos technikos.
Jis itin daug nuveikė, plėtodamas turtingą mūsų šalies lėlių teatro tradiciją. Net ir likdamas antrajame plane, daugybės jaunųjų žiūrovų širdis jis palietė stebuklingu tikro menininko prisilietimu, kurio jie niekada nepamirš“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas reiškia užuojautą A.B.Stankevičiaus artimiesiems, kolegoms ir visai Lietuvos teatro bendruomenei.


