Šiame pastate, kaip teigė O.Koršunovas, buvo parodyta daug stiprių spektaklių, kaip pavyzdžiui, „Žuvėdra“.
„Čia debiutavo daug jaunų režisierių, susikūrė visas repertuaras, ne tik teatro burbulas, bet ir žiūrovai pramynė taką“, – komentavo režisierius.
Iš viso per 25-erius OKT gyvavimo metus čia dirbo daugiau nei 40 režisierių ir vaidino 200 aktorių.
Kitas sezonas – kitose patalpose
Pasak O.Koršunovo, OKT turės patalpas palikti vasarą, tad kito sezono Ašmenos gatvėje nebebus.
„Nepasakyčiau, kad Vilniaus miesto savivaldybė ignoruoja šią temą. Yra kalbama apie Vilniaus mokytojų namus, bet taip greitai pati salė ir teatras neatsiras. Jeigu apskritai atsiras“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad Ašmenos gatvėje esantis pastatas anksčiau buvo biurai, iš kurių buvo sukurtas teatras.
Kol kas tarp pasiūlymų didesnių patalpų nėra numatyta. Dėl tos pačios priežasties iki šiol OKT galėjo rodyti tik mažesnio pastatymo kūrinius.
Sunku parodyti didesnį spektaklį
Ši situacija atskleidžia kur kas didesnes problemas, tikino O.Koršunovas.
Visų pirma – patalpos Ašmenos gatvėje yra per mažos rodyti didesnio pastatymo spektakliams, todėl OKT tenka brangiai nuomotis sceną kituose teatruose, kuriuose įkainis už dieną gali siekti nuo 3 iki 5 tūkst. eurų.
„Todėl esame priversti branginti bilietus“, – sakė jis.
Anot O.Koršunovo, anksčiau Kultūros ministerija nepriklausomiems teatrams padengdavo dalį nuomos, tačiau „dabar tos programos nebėra“.
„Beveik visi parodymai su brangiausiais bilietais mums dažnai vis tiek būna nuostolingi, pavyzdžiui, „Otelas“, spektaklis, į kurį bilietai parduodami iškart. Todėl mes jį rodome kartas nuo karto. Tokios realijos“, – pasakojo O.Koršunovas.
Antra, tokio teatro išlaikymas yra „nuolatinis bandymas išgyventi“.
„Čia reikėtų kalbėti plačiau apie požiūrį į kultūrą, nes mūsų pavyzdys rodo, kad taip būti negali, – sakė O.Koršunovas. – Ką gi Vilnius tokio ypatingo per nepriklausomybės laikotarpį skyrė kultūrai? Galima sakyti, kad beveik nieko. Nei vieno šiuolaikinio modernaus teatro.“
„Juk Vilniaus miesto teatras turėtų būti visavertis, normalus teatras, reprezentuojantis miestą. Šiuo metu net negalime normaliai pasikviesti užsieniečių. Pavyzdžiui, kaip tik buvau Talino miesto teatre. Jie tikrai turi ką parodyti – mieste yra neseniai renovuotas (už 60 milijonų) teatras su daug scenų. Taigi, kiekviena sostinė turi tokį turėti, nes tai yra vizitinė kortelė“, – tęsė O.Koršunovas.
„Vilniaus savivaldybė yra pati turtingiausia, tačiau pažvelgus į visus nepriklausomybės metus jos požiūris į kultūrą rodo, kad mes patys kažkaip turime išgyventi. Ir tai yra labai klaidinga“, – apibendrino režisierius.
Savivaldybė ieško alternatyvų
Paprašius komentaro apie susiklosčiusią situaciją, Vilniaus miesto savivaldybė atsiuntė atsakymą raštu.
„Ašmenos g. 8 pastatas yra sujungtas su Vokiečių g. 10 pastatu. Šiuos pastatus Vilniaus miesto savivaldybė valdo nuosavybės teise, jų bendras plotas yra apie 3,3 tūkst. kv. m. Šiuo metu su valstybės institucijomis yra sprendžiamas bendros pastatų panaudojimo ateityje koncepcijos klausimas.
VšĮ Oskaro Koršunovo teatras naudojasi tik nedidele patalpų dalimi – maždaug 300 kv. m. Jos tiesiogiai nėra pritaikytos scenos menams, todėl Vilniaus miesto savivaldybė ieško alternatyvių sprendimų, t. y. labiau pritaikytų ir atliepiančių scenos meno pasirodymų poreikius. Šiuo klausimu savivaldybė tariasi su Oskaro Koršunovo teatru. Nors patalpų nuomos sutartis su Oskaro Koršunovo teatru yra besibaigianti, teatras galės patalpomis naudotis tol, kol bus rastos alternatyvios patalpos. Kol kas apie terminus kalbėti anksti, nes nei konkrečių galimų sprendimų, nei aiškios koncepcijos dar nėra“, – teigiama atsakyme.
