Įtraukus spektaklis leidžia svarbiausiam žiūrovui – vaikui – ne tik stebėti, bet ir spręsti klausimus, mokytis pilietiškumo, priimti negandas, karo realijas. Idėjos bendraautoriai – aktoriai Raimondas Klezys, Kamilė Petruškevičiūtė, Oskaras Wyganowskis. Vilniaus senasis teatras – daugiakalbis, kitoks teatras.
„Vaikai gali pakeisti pasaulį“
„Klausau, Jūsų Didenybe!“ – tai interaktyvus spektaklis, paremtas ir įkvėptas XX a. pr. pedagogo novatoriaus, gydytojo, vaikų gynėjo Januszo Korczako pasakos „Karalius Motiejukas Pirmasis“ (lenk. Król Maciuś Pierwszy).
Spektaklio režisierius Oskaras Wyganowskis: „Norėjosi sukurti interaktyvų spektaklį, kuriame vaikai pajaustų galią valdyti aktorius ir visą scenos vyksmą. Pats J.Korczako kūrinys puikiai pasitarnauja jaunąjį žiūrovą mokant prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.“
Aktorė Juliana Volodko: „Esu labai sužavėta spektaklio idėja leisti vaikams rinktis čia ir dabar, realiu laiku, leisti jiems vertinti savo pasirinkimų pasekmes ir svarbą. Vaikai gali pakeisti pasaulį, ir ta žinia, kad nuo tavęs kartais priklauso ir kitų žmonių poelgiai, pasirinkimai ir gyvenimai, ugdo atsakomybės jausmą, gyvą, nesuvaidintą azartą gyventi.“
Karalius Motiejukas – poliglotas!
Spektaklio premjera lietuvių kalba Senajame teatre įvyko pavasarį, o pastatyti spektaklį dar ir lenkų, ukrainiečių, rusų kalbomis ketinta seniai. Spektakliuose kitomis kalbomis vaidina ir skirtingi aktoriai: tiek Senojo teatro, tiek kviestiniai. „Daugiakalbio“ spektaklio idėja labai paprasta, padiktuota realybės ir paties Senojo teatro principinių nuostatų – kad aukšto lygio kultūra pasiektų kuo platesnį kitakalbių Lietuvoje gyvenančių vaikų ratą ir galėtų spektaklį žiūrėti gimtąja kalba. Tai labai aktualu, kai Lietuvoje esama ir daug nuo karo pabėgusių, prieglobstį radusių šeimų.
Spektaklio režisierius ir aktorius Oskaras Wyganowskis paklaustas, kaip skirtingos kalbos spektaklyje formuoja tą patį pasakojimą bei su kokiais iššūkiais susidūrė adaptuodami šį spektaklį kitomis kalbomis, atsakė: „Pirmiausia, skiriasi temperamentas. Pastatymai kitomis kalbomis temperamentingesni, daugiau emocijų. Pačios kalbos diktuoja kitokį, kiek atviresnį kalbėjimo būdą.
Na, būkim teisingi – lietuviai šaltesni, uždaresni. Teko performuluoti tam tikrus sakinius, nes lietuviškai jie skamba vienaip, ukrainietiškai, lenkiškai, rusiškai – visai kitaip, kartais net pakinta mintis. Tad nors esame labai panašūs, esame ir skirtingi. Dvikalbei šeimai net rekomenduočiau nueiti ir į spektaklį lietuviškai, ir į spektaklį kita kalba, net jei kažkurią iš jų moki silpniau. Tai bus skirtingos patirtys.“
„Būti su vaikais, šalia, ne virš jų“
Spektaklio herojus – vaikas, vardu Motiejukas, kuris netikėtai tampa karaliumi. Jis ne tik karalius, bet ir paprastas vaikas, kuriam yra svetimos suaugusiųjų pasaulio nuostatos, vertybės. Tapęs valdovu Motiejukas susiduria su dilemomis ir iššūkiais, nes jį supa suaugėlių pasaulis, kuriame dažna neteisybė, abejotini sprendimai, tuščios ambicijos. Norėdamas būti geru karaliumi, jis mezga diplomatinius ryšius, sprendžia ekonominius karalystės klausimus, valdo taip, kaip tai supranta vaikas. Deja, kaimyninės valstybės naudojasi jo „nebrandžiu“ požiūriu ir paskelbia jam karą, kurio jis mažiausiai norėjo. Motiejukas susiduria su vidaus politinėmis intrigomis ir kitomis negandomis.
Dramaturgė bei inscenizacijos autorė Edita Rudak: „Šis kūrinys – tankus ir daugiabriaunis, svarbiausia buvo atrasti aiškią ašį, svarbią visai kūrybinei komandai. Ja tapo draugystė, atsakomybė ir diplomatija – temos, kurios aktualios ne tik vaikams, bet ir suaugusiajam. Man dramaturgija čia – ne tik struktūra, bet ir pasitikėjimo forma: pasitikėjimo vaiku kaip mąstančiu žmogumi. Tai kvietimas kelti klausimus, rizikuoti, klysti, mokytis, reflektuoti. Spektaklis gimė iš noro būti su vaikais, šalia, ne virš jų.“
Su vaikais svarbu kalbėti ir apie karą, patirtas traumas
Nors spektaklis skirtas vaikams, jame paliečiamos ir politinės temos, karo kontekstas. Kūrybiniame procese dalyvavo ir vaikų psichologė, kuri konsultavo, kaip geriausia bendrauti, kalbėti su vaikais apie patirtą skausmą, žiaurumą, netektis, juolab kad nemažai mažųjų žiūrovų tai išgyveno ir matė realybėje.
Vaikų psichologė Natalia Govorun: „Vaikai suaugusiųjų pasaulyje susiduria su sudėtingomis temomis, pavyzdžiui su išdavyste, karu. Kad ir kaip mums, suaugusiesiems, beatrodytų skaudu, liūdna, su vaikais apie tai kalbėti labai svarbu. Kalbėti, stebėti, atpažinti jų emocijas, išgyvenimus ir padėti suprasti, su kuo jie susiduria. Šis spektaklis gali padėti tai padaryti.“
O.Wyganowskis: „Nebuvo specialiai ieškoma pjesės, kūrinio, kuriame būtų karas. Taip išėjo savaime. Kol nebuvome pradėję kūrinio skaityti kitomis kalbomis, nematėme problemos, jog kūrinyje esama karo elementų. Perskaitę kūrinį kitomis kalbomis, ypač ukrainiečių, supratome, kad kalbėti apie karą turime dar pasimokyti.“
Psichologė ukrainietė N.Govorun į procesą įsitraukė labai aktyviai: „Reikia apie tai kalbėti su vaikais tam, kad jie nuleistų garą. Jie viską girdi ir mato, juos tai veikia, o jei apie tai nekalbėsi, jie liks nežinioje. Tuomet vaikai nesupranta, kaip į viską reaguoti, tai atsiliepia įvairiuose mąstymo procesuose ateityje.“
Vaikų teisių gynėjas Januszas Korczakas
Januszas Korczakas (tikrasis vardas Hersz Goldszmit) (1878 / 1879 ? – 1942) – žydų kilmės lenkų rašytojas, publicistas, gydytojas, visuomenės veikėjas, pedagogas novatorius, publikacijų apie ugdymo teoriją ir praktiką autorius. Pirmeivis, ėmęsis veiksmų ginti vaikų teisėms, lygiateisiškumui. Jis buvo ir vienas iš pirmųjų, atlikusių tyrimus vaiko vystymosi, psichologijos bei auklėjimo diagnostikos srityje.
Dalis tų dalykų, apie kuriuos kalbėjo J.Korczakas prieš kone 100 metų, jau yra taikoma mūsų šiandieninėje švietimo sistemoje, požiūris į vaiką pakito. Egzistuoja netgi mokyklos, kuriose į vaiką žiūrima korčiakišku principu – kad vaikas yra suaugęs. Daug paralelių su visa Montessori pedagogika.
J.Korczakas savo žymiąją pasakų knygą vaikams „Karalius Motiejukas Pirmasis“ parašė 1923-iaisiais. Tai pasakojimas ne tik apie našlaitį ir jo tapimą suaugusiu žmogumi, tai ir liudijimas to, kas vyko po Pirmojo pasaulinio karo – korupciją, godumą, cinizmą, neteisybę. Personažas Motiejukas Pirmasis neretai savo reikšme, populiarumu lyginamas su Piteriu Penu, Pinokiu ir t. t.
Vaikams bus įteikti pasai
Pastatyti būtent tokį spektaklį idėja kilo aktoriams Raimondui Kleziui, Kamilei Petruškevičiūtei ir Oskarui Wyganowskiui. Jie 2023 m. laimėjo konkursą „Atvira erdvė“, kuriam ir buvo kurtas spektaklis, o galiausiai namus rado Vilniaus senajame teatre, kuris siekia atliepti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų bei prieglobstį radusiųjų lūkesčius, prisidėti prie pilietiškumo, atsakomybės ugdymo.
Kiekvienam į spektaklį atėjusiam vaikui kartu su programėle bus išduotas ir „Karaliaus Motiejuko pasas“ jų gimtąja kalba, kuris taps ne tik edukacijos priemone, bet ir įpareigojimu.
Kompozitorė Kamilė Petruškevičiūtė: „Klausau, Jūsų Didenybe!“ man yra sugrįžimas į vaikystę, į žaidimų aikštelę, kuomet galėjai įsivaizduoti, ką nori, kurti savo pasaulį, o jame priimti savo sprendimus. Man teatras visad ir buvo žaidimų aikštelė. Tarsi kompiuterinis žaidimas, kuriame nuo tavo sprendimo priklauso tolimesnė žaidimo eiga. Tai jauno žmogaus kelionė į suaugusiųjų šalį.“
